Ietis turėtų sukryžiuoti ir skirtingų valdančiosios daugumos stovyklų atstovai. Štai toks pozicinis karas užvirs parlamente dėl skandalų užgulto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, valdančiosios Laisvės partijos narys Tomas Raskevičius mano, kad Valstybės kontrolė turėtų nuodugniai ištirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), nes jame gali būti įvairių problemų. ŽTK vykdo centro parlamentinę kontrolę, tačiau jos vadžias į savo rankas yra perėmęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), vadovaujamas konservatoriaus Lauryno Kasčiūno.

Be to, LGGRTC veiklą nagrinės šiuo metu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen formuojama speciali darbo grupė, kurioje irgi nebus vienos nuomonės.

Skundai – ir dėl pinigų

Dalis LGGRTC darbuotojų, tarp kurių yra pagrindiniai istorikai bei tyrėjai, kaltina įstaigos vadovybę ir jos direktorių Adą Jakubauską uzurpuojant valdžią ir stengiantis politizuoti mokslinius tyrimus.

A.Jakubauskas ir jau postą palikęs jo patarėjas Vidmantas Valiušaitis kaltinti tuo, kad centro atliekamus Antrojo pasaulinio karo, Holokausto ir pokario tyrimus siekė paversti radikalios dešinės ideologijos įrankiu.

Prieš vadovus sukilę darbuotojai parašė ir atvirą kreipimąsi į Seimą, lankėsi pas jo vadovę V.Čmilytę-Nielsen. Jiems atitarė ir būrys žinomiausių šalies istorikų, Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto vadovybė. LGGRTC vadovai kaltinimus neigia, o dalies darbuotojų nepasitenkinimą aiškina tuo, kad jie esą nepatenkinti vykstančiomis pertvarkomis. Be to, vadovybė suorganizavo dar didesnio būrio centro darbuotojų paramos jai laišką.

Padėtis LGGRTC praėjusią savaitę buvo svarstoma ir Seimo ŽTK, kuris sulaukė skundo dėl to, kad centre esą gali būti švaistomos valstybės lėšos, o tuo įtariamas Memorialinis departamentas.

Pasak skundo autorių, kai kurie departamento statyti paminklai galėjo būti statomi be reikalingų dokumentų, projektinės dokumentacijos ar nurodant tikrovės neatitinkančią darbų apimtį bei medžiagų kiekius. Skunde minima įmonė „Sonetas ir Ko“, kurios vadovas Motiejus Jakubauskas yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas, o tai esą rodo jo ryšius su A.Jakubausku.

Visus įtarimus neigia

Tačiau ir A.Jakubauskas, ir jo bendrapavardis M.Jakubauskas visus įtarimus, išdėstytus skunde ŽTK, neigia.

Pastarojo tvirtinimu, jo vadovaujama bendrovė sąžiningai laimėjo daugybę tiek centro, tiek kitų valstybės įstaigų konkursų, jis pats yra apdovanotas daugeliu apdovanojimų, o visi darbai pagrįsti dokumentais.

„Be šių dokumentų ir maketų neįmanoma pagaminti paminklo ar kito statinio. Tai gali patvirtinti bet kuris profesionalus darbų atlikėjas. Aš šią medžiagą turiu (kaip ir LGGRTC) ir galiu ją reikalui esant pateikti. Be to, kuri valstybinė institucija gali sau leisti atlikti tokius darbus be dokumentacijos ar be leidimo statyti įamžinimo ženklus?

Beje, turiu pabrėžti, kad daug darbų atlikta tiesiogiai bendradarbiaujant su skulptoriais, kurie, laimėję konkursus, skelbtus LGGRTC, pasirinkdavo įmonę „Sonetas ir Ko“ darbams atlikti. Tai įrodo, kad darbus atliekame kokybiškai, nes skulptoriai nesirinktų nepatikimo atlikėjo jų darbams įvykdyti“, – aiškino M.Jakubauskas.

Anot verslininko, jį su A.Jakubausku sieja tik tai, kad jie yra politiniai ir idėjiniai bendražygiai.

Tuo metu A.Jakubauskas priminė, kad centro vadovu tapo tik praėjusią vasarą, o pirkimo sutartis su bendrove „Sonetas ir Ko“ sudaryta pavasarį.

Surengs uždarą posėdį

ŽTK į šį skundą, kaip ir į padėtį centre, apskritai nusprendė įsigilinti uždarame posėdyje, kuris vyks kitą savaitę. Į jį bus kviečiami ir skundo autoriai, kurie, be kita to, prašo, kad būtų atliktas LGGRTC finansinis ir veiklos auditas.

Su „Lietuvos rytu“ kalbėję kai kurie centro darbuotojai tvirtino, kad skundą parašę asmenys pasirėmė asmenine patirtimi ir turimais duomenimis. Tuo metu ŽTK pirmininkas T.Raskevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog jam akivaizdu, kad centrą kamuoja įvairios problemos, todėl bet kokiu atveju jį turėtų patikrinti Valstybės kontrolė ir pateikti savo išvadas.

Istoriją painioja su politika

Tačiau ŽTK, vadovaujamas seksualinių mažumų teisių gynimu kol kas labiausiai žinomo politiko T.Raskevičiaus, ilgai buvęs vienintelis komitetas, kuriam priklausė LGGRTC parlamentinė kontrolė, dabar turi konkurentą. Tai – NSGK, kuriam centro kontrolė paskirta šią kadenciją Seimo vadovybės sprendimu.

Parlamento užkulisiuose kalbama, jog tai nieko keista. Mat NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas, minėtas tarp kandidatų į krašto apsaugos ministro postą, žinomas gerais ryšiais ne tik su ta ideologine stovykla, kuriai atstovauja dabartinė LGGRTC vadovybė, bet ir su kariuomenės propagandos aparatu.

Be to, „Lietuvos ryto“ duomenimis, dešinieji politikai planavo net apskritai atimti LGGRTC parlamentinę kontrolę iš ŽTK ir šią misiją perduoti Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.

Šiai komisijai vadovavo neseniai iš posto pasitraukęs konservatorius Valdas Rakutis – buvęs kariuomenės vado patarėjas, Strateginės komunikacijos departamento darbuotojas.

Šis politikas sukėlė tarptautinį skandalą per Holokausto aukų atminimo dieną pareikšdamas, kad prisidėjo ir patys žydai, kurių buvo nemažai ir tarp kitą „holokaustą“ vykdžiusių komunistų.