Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad į šios, bendrą ES šalių politiką formuojančios, institucijos posėdžius turėtų vykti ne prezidentas Gitanas Nausėda, o premjerė Ingrida Šimonytė, mat būtent Vyriausybei tenka didžioji atsakomybės dalis.
Šiuo metu 23 bendrijos šalys į EVT posėdžius deleguoja ministrus pirmininkus, o keturios, tarp jų ir Lietuvai, šiuose susitikimuose atstovauja prezidentai.
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius teigė, kad kai kalbama apie vakcinaciją, tikslinga, kad EVT dalyvautų tas valstybės atstovas, kuris ir dalyvauja priimant sprendimus: „Konstitucija nedraudžia prezidentui vykti su premjeru ar ministru, juk delegaciją gali sudaryti dvidešimt žmonių. Dabar kalbame apie politikų nesusikalbėjimą ir norą parodyti savo politikų įtaką“, – sakė jis ir pridūrė nemanantis, kad G. Nausėda ar prieš jį buvę Lietuvos prezidentai pažeidė Konstituciją.
Konstitucija nurodo aiškiai
Seimo narys Matas Maldeikis teigė, kad pagal Konstituciją čia net klausimų neturėtų kilti, bet vakcinų klausimas privertė dar kartą grįžti prie to, kas mūsų šalyje atsakys už vakcinacijos politiką: „Tai bus sveikatos apsaugos ministras ir ministrė pirmininkė, o juk EVT klausimus kelia ir sprendimus priima prezidentas“.
Jis užsiminė, kad keista situacija ir su biudžeto priėmimu, mat tuo rūpinasi Seimas, o EVT dėl trečdalio šalies biudžeto balsuoja būtent prezidentas.
Pasak M. Maldeikio, Lietuvos atveju čia esama ir tam tikros tradicijos susidarymo, kai į EVT posėdžius vykdavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, o premjeru tuo metu buvo Andrius Kubilius. Toks pareigų perdalijimas, anot politiko, nėra pozityvus dalykas.
Prezidentas neatsiskaito Seimui
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius įsitikinęs, kad EVT atstovavimo klausimas jau seniai kelia aistras ir būta bandymų įvairiai modeliuoti ES klausimus mūsų šalyje. „Šiuo metu Lietuvoje veikiančio modelio įtvirtinimas įvyko dar Rolando Pakso laikais. Jo komanda reiškė didelį norą periimti didžiają dalį Europos reikalų tvarkymo į savo rankas, paskui šis procesas tęsėsi Lietuvai vadovaujant Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei“,– kalbėjo jis.
Anot P. Auštrevičiaus, skirtingose šalyse, skirtingos institucijos kuruoja ir priima sprendimus dėl visai bendrijai bendrų klausimų.
„Lietuvoje pasielgta pernelyg formaliai priskiriant ES klausimų koordinavimą Užsienio reikalų ministerijai. Tai buvo didelės kovos ir kai kurios asmenybės buvo pasirengusios net susideginti dėl tam tikrų interesų“, – apie politikos „virtuvę“ kalbėjo jis.
Europarlamentaras stebėjosi, kad prezidentas dėl EVT reikalų niekuomet neatsiskaito Seimui, o tai daro jo patarėjai.
Priminė V. Adamkaus atvejį
Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui, buvęs Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra parlamentinė respublika ir Konstitucijoje apibrėžiamos Prezidento galios.
„Konstituciškai labai aiškiai pasakyta, kad užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe ir Seime rengia metinius pranešimus. Vyriausybė rengia valstybės biudžetą ir teikia Seimui. Kai Lietuva stojo į ES, ji patvirtino konstitucinį aktą ir juo remiantis buvo sukurtas Lietuvos narystės ES modelis, kuris apima Seimą Vyriausybę ir prezidentą“, – kalbėjo jis ir patikslino, kad ES dokumentai numato tam tikrą dalijimąsi kompetencijomis sprendžiant aktualius klausimus ir Lietuvoje šie klausiami priskiriami Vyriausybei.
V.Andriaukičio teigimu, EVT darbą reglamentuojantys dokumentai nurodo, kad tarybos susitikimuose gali dali dalyvauti premjeras, kuriam į pagalbą gali ateiti ministras.
„Kai V. Adamkus buvo prezidentu, Lietuva tiksliai vykdė esamas sutartis, nes į EVT vykdavo atskirais atvejais pagal kompetenciją premjeras ar prezidentas su užsienio reikalų ministru. O po to prasideda aiškiausi Konstitucijos pažeidimai, kurie tęsiasi iki šiol“, – teigė jis ir pridūrė, kad didžioji atsakomybės dalis šioje srityje tenka Vyriausybei.
Šalis renkasi pati
Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius nebuvo toks griežtas ir teigė, kad valstybė pati renkasi, kas ją atstovauja EVT – prezidentas ar premjeras.
„Prezidentas turi įgaliojimus formuoti Lietuvos užsienio politiką. Užsienio politikos sąvoka gali būti suprantama labai plačiai, apimanti viską, kas susiję su kitomis valstybėmis ar Lietuvos naryste ES ir jos institucijų sprendimais. Konstitucija nenumato, kad Seimas ar kažkas kitas galėtų suvaržyti ar apriboti prezidento turimus įgaliojimus formuoti užsienio politiką. Prezidentas neturi teisės nusišalinti nuo užsienio politikos klausimų sprendimo. EVT formuoja bendrą ES politikos darbotvarkę“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šie argumentai nereiškia, kad į posėdžius gali vykti tik prezidentas, o ministras pirmininkas ten vykti gali tuomet, kai juose nedalyvauti prezidentas nusprendžia pats.
Anot V. Sinkevičiaus, sunkiai įsivaizduojama kad būtų galima tikslingai įstatymais apsibrėžti klausimus, kurių spręsti į EVT vyksta prezidentas, o kurių – premjeras.
