Premjerė Ingrida Šimonytė sako galinti patikinti, kad nuo ateinančio pirmadienio Vyriausybė leis pradėti veiklą nustatytus saugumo reikalavimus atitinkančioms prekybos vietoms, grožio salonams bei lauko treniruotėms. Ji taip pat priduria, kad teiginiai, jog Vyriausybė žadėjo priimti panašius sprendimus dar praėjusią savaitę, buvo klaidinga interpretacija.

„Praėjusią savaitę gal buvo tam tikra misinterpretacija, todėl, kad praėjusią savaitę tikrai buvo ketinama patvirtinti tik patį planą, bet ne sprendimus dėl konkrečių veiklų atlaisvinimo. (...) Tikrai įsipareigojimų dėl to, kad bus leista dirbti ypatingai praėjusią savaitę, taip pat ir šią savaitę, Vyriausybės vardu nelabai kas galėjo dalinti“, – LRT radijui sakė premjerė.

I. Šimonytė patvirtino, kad nuo kitos savaitės bus atidaromos žadėtosios individualaus kontakto paslaugos ir veiklos.

„Dabar mes turime sutarimą, vakar priimtą sprendimą, kad planas, kuris rytoj bus galutinai baigtas tvirtinti, (...) be kita ko, numato ir sprendimą, kuris bus priimtas rytoj. Todėl galiu sakyti su absoliučiu patikimumu: (...) tos paslaugos, kurios daugiausiai viešumoje buvo eskaluojamos pastaruoju metu, tarkime, kirpyklos, manikiūro ar kitos panašios paslaugos, tikrai laikantis saugumo reikalavimų nuo ateinančio pirmadienio galės pradėti būti teikiamos“, – sakė ji.

Anot premjerės, prieš pradėdami dirbti, atlaisvintų veiklų atstovai bus raginami pasidaryti COVID-19 testus mobiliuosiuose punktuose.

„Bus sudaryta galimybė tiems žmonėms, kurie pradės dirbti nuo pirmadienio, užsiregistruoti COVID-19 PGR testui savo savivaldybėje. Būtų labai gerai, jei žmonės, kurie nori būti absoliučiai saugūs dėl savo sveikatos būklės, tą testą padarytų ir ateitų dirbti absoliučiai žinodami, kad yra sveiki“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Norėtume, kad tas testas būtų atliktas kaip įmanoma arčiau veiklos pradžios. Reiškia, kad kalbama apie šios savaitės antrą pusę“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė teigė, kad, Vyriausybei nusprendus atlaisvinti minėtąsias veiklas, šiai tektų prisiimti atsakomybę pablogėjus epidemiologinei situacijai šalyje.

„Jei matytume, kad atvejų skaičius vėl didėja ir galėtume tą atvejų skaičių susieti su būtent šiuo veiklų atlaisvinimu, tuomet tai ir būtų ta situacija (kai prisiimtume atsakomybę – ELTA).

Stebėsime ją akylai, tiek bendrą dinamiką, tiek, tarkime, jei matysime, kad teigiamų testų didėja dėl kažkokių kontaktų paslaugų teikimo vietose ar prekybos vietose. Tuomet atitinkamai teks daryti išvadą, kad nepasiteisino šitas sprendimas“, – sakė ji.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl prekybos veiklos, grožio paslaugų bei treniruočių lauke atlaisvinimo.

„Sputnik V“ Lietuva tikrai nepirks

I.Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra.

Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.

„Mūsų vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos vakcinos, kurios yra arba jau įregistruotos arba pakeliui į registraciją, ar kurios galbūt nebus registruotos artimiausiu metu, bet atsiras kitos, ir tikrai esu tikra, kad šito klausimo iš viso mums svarstyti nėra jokio reikalo“, – LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė sako, kad Lietuvos visuomenė bus paskiepyta vakcinomis, kurios gaminamos „transatlantinės partnerystės šalyse“.

„Lietuvos sprendimai, kurie yra priimti bendrai su kitomis ES valstybėmis dėl bendrų vakcinų pirkimų, tikrai užtikrina mūsų visuomenės vakcinavimą be tų vakcinų, kurios yra gaminamos ne ES ir ne transatlantinės partnerystės šalyse“, – teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė teigė, kad Rusijos valdžia vakciną naudoja geopolitiniais tikslais.

„Pastangos siūlyti Europos šalims ir kitoms šalims vakciną, kai pačios Rusijos žmonės dar nėra visi paskiepyti atrodo kaip eilinis geopolitinis žaidimas, man tas abejonių nekelia“, – teigė premjerė.

Europoje pastaruoju metu įsibėgėja diskusijos dėl galimybės naudoti kiniškas ir rusiškas vakcinas.

Vengrija pirmoji ES patvirtino Rusijos ir Kinijos vakcinas, nelaukdama bendro sprendimo, Čekijos premjeras pranešė, kad svarsto tokią galimybę.

Neminėdama konkrečių šalių, I. Šimonytė sakė labai apgailestaujanti, kad kai kurios ES šalys nusprendė naudoti vakcinas, nepatvirtintas Europos vaistų agentūros.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai sako, kad rusiškos ir kiniškos vakcinos galėtų būti naudojamos, jei jas patvirtins Europos vaistų agentūra.

Daugelis Vakarų šalių rusišką vakciną ilgą laiką vertino skeptiškai, bet nuotaikas iš dalies pakeitė šį mėnesį prestižiniame britų medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodė straipsnis, kuriame sakoma, kad vakcinos „Sputnik“ veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 siekia 91,6 procento.

Nemano, kad koalicijoje išsiskyrė nuomonės dėl karantino švelninimo

I.Šimonytė teigia, kad pastarąją savaitę viešoje erdvėje pasirodžiusios skirtingos valdančiosios koalicijos partnerių bei kai kurių ministrų pozicijos dėl karantino švelninimo yra nulemtos politikų nekantrumo, o ne išsiskiriančių nuomonių.

„Čia, matyt, yra šiokio tokio nekantrumo klausimas. Sutarimas buvo labai aiškus, kad pirmiausiai mes patvirtinime patį planą. Bet jo rengimas prajusią savaitę tiesiog nebuvo baigtas, ir jis nebuvo baigtas turbūt labiausiai dėl to, kad ekspertai nagrinėjo tą planą iki išvakarių. Tai ne mano būdui yra gavus pastabas kitą dieną svarstyti klausimą neturėjus laiko tas pastabas išnagrinėti“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„Tos pastabos buvo įvertintos, visą praėjusią savaitę vyko diskusijos, planas buvo patikslintas, VESK iš esmės aprobuotas šį pirmadienį ir bus galutinai patvirtintas trečiadienį“, – pridūrė premjerė, akcentuodama, kad trečiadienį taip pat bus priimti nutarimai dėl kai kurių veiklų atlaisvinimo nuo ateinančio pirmadienio.

Todėl ministrė pirmininkė tikina, kad nemano, jog valdančiojoje koalicijoje yra nuomonių išsiskyrimas.

„Tai aš čia tikrai to nevertinčiau kaip kažkokio koalicijos klausimo, tiesiog galbūt tas įsipareigojimas, kad kažkokie sprendimai konkretūs bus priimti jau praėjusią savaitę, buvo per stiprus iš kai kurių Vyriausybės narių, nes tokio susitarimo nebuvo“, – teigė premjerė.

Visgi I. Šimonytė nesiryžo vertinti, ar pastarąją savaitę kai kurių ministrų visuomenei išsakytos netikslios žinutės yra susijusios su komunikacijos problemomis.

„Ar viskas gerai, ar negerai, tai turbūt ne man vertinti. Tikrai ministrai yra asmenybės, ir atskiri politikai, ir žmonės taip pat, matyt, visiems pasitaiko visko. Geriau būtų buvę, kad nebūtų buvę tų nesusipratimų praėjusią savaitę, bet kad jau jie atsitiko, tai aš galiu už juos tik atsiprašyti kaip Vyriausybės vadovė ir toliau judėti į priekį bei siekti tų sprendimų, kurie yra išdiskutuoti, aptarti ir sutarti“, – sakė ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad, nors Vyriausybė trečiadienį nepritarė siūlymui kiek sušvelninti karantiną, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nepakeitusi nuomonės ir mananti, kad kai kurių ne maisto prekių parduotuvių ir grožio salonų veikla galėtų būti atnaujinta.

Visgi šios savaitės pirmadienį Vyriausybė pasitarime pritarė dėl prekybos veiklos, grožio paslaugų bei treniruočių lauke atlaisvinimo, tačiau tam dar turės būti pritarta Vyriausybės posėdyje.