Pirmiausia viską papasakoti teisėsaugai, o po to atsitverti tylos siena. Į įtartinas istorijas įsivėlusiems asmenims tai geriausias būdas iš jų išlipti sausiems.
Lietuvos įstatymai tokią galimybę suteikia net asmenims, kurie patys ilgą laiką užsiėmė nusikalstama veikla, o vėliau įskundė savo bendrininkus.
Nuo persekiojimo juos galimai gina Pranešėjų apsaugos įstatymas, o nuo paaiškinimų visuomenei – pasižadėjimas neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų.
Dairosi į buvusius vadovus
Ar tuo galėjo būti pasinaudota garsioje byloje dėl teršalų Kuršių mariose? Skandalas dėl teršalų Kuršių mariose kilo 2020 metais Dumpių (Klaipėdos r.) vandens valykloje aptikus vamzdį, kuriuo, kaip tuomet teigė teisėsauga, atsukinėjant sklendes į marias ilgą laiką buvo tekinamos iki galo neišvalytos gamybos nuotekos.
Ikiteisminis tyrimas dėl neišvalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias artėja į pabaigą – Klaipėdos apygardos prokuratūra įmonei „Grigeo Klaipėda“ pateikė 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl gamtinei aplinkai padarytos žalos.
Dar tyrimo pradžioje bendrovė „Grigeo Klaipėda“ nurodė, kad „dauguma veiksmų ir sprendimų, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklus, buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo Vidas Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas ėjo Jonas Garalis“.
Įtarimų pavyko išvengti
Todėl bendrovė „Grigeo Klaipėda“ dar tyrimo pradžioje prokuratūrai pateikė prašymą įtraukti šiuos asmenis kaip įtariamuosius, nurodydama, kad pagrindinė atsakomybė už bendrovei inkriminuojamus veiksmus tenka jiems.
Jų vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo priimti sprendimai, kurių pagrindu buvo organizuotas ir vykdytas tik dalinis biologiškai išvalytų nuotekų išleidimas į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių.
Tačiau prokuratūra atsisakė tai padaryti, nepateikdama detalesnių atsisakymo argumentų ir sukurdama keistą situaciją: santykinai trumpą laikotarpį bendrovei vadovavusiems asmenims atsakomybė taikoma, o ilgalaikiams buvusiems vadovams, priėmusiems reikšmingiausius sprendimus „kūrybiško“ nuotekų tvarkymo srityje, – ne.
Įskundė buvę vadovai?
Ar ilgus metus galimai nusikalstamą veiklą vykdę asmenys patys išvengs atsakomybės, o galbūt tapę pranešėjais gaus net po 15 tūkst. eurų premijas?
Pareigūnams pradėjus tyrimą J.Garalis turėjo liudytojo statusą, V.Beržonskis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Koks jų statusas šiuo metu, neatsako nei jie patys, nei prokuratūra.
Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė pareiškė, kad pranešimo šaltinius visuomenei įvardys tuomet, kai jie bus maksimaliai apsaugoti dėl pranešimo.
Tokia prokurorės užuomina patvirtina, kad buvo pasinaudota Pranešėjų apsaugos įstatymu.
Jei tuo pasinaudojo J.Garalis, jis neturėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl ankstesnių teistumų. Tai numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme.
2009 metų spalio mėnesį J.Garalis buvo teistas už dokumentų klastojimą.
Teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta bauda. 2015 metų rugsėjo 30 dieną Klaipėdos apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo.
J.Garaliui paskirta 1506 eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams.
Šie jo biografijos faktai bendrovei „Grigeo Klaipėda“ anksčiau nebuvo žinomi.
Siūlė laukti teismo
Prokurorai piktinasi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ pareikštus ieškinius šiomis dienomis viešai ėmė aptarinėti aplinkosaugos specialistai.
„Kaip yra iš tikrųjų, bus nutarta ne prie diskusijų stalo, o teisme, įvertinus visų pusių argumentus. Visi kaltinamieji ten galės kalbėti, pateikti savo tyrimų duomenis įstatymų numatyta tvarka“, – juos įspėjo prokurorė Gina Skersinskytė.
Ne kas kitas, o prokuratūra sprendžia, kada ir kam suteikti pranešėjo statusą. Tai patvirtino ir viena Pranešėjų apsaugos įstatymo autorių, dabartinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė: „Jeigu asmuo pranešė apie įstatymų pažeidimus, korupciją, pinigų plovimą, mokesčių vengimą ar dokumentų klastojimą, nors ir konkurentų įmonėje, dėl ko valstybė patyrė žalą, jis gali būti pripažintas pranešėju.
Tačiau kiekvieną atvejį nagrinėja ir sprendimus dėl pranešėjo statuso priima kompetentinga institucija – Generalinė prokuratūra.“
Bando prisidengti įstatymu
„Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai pažymėjo, kad tuo gali piktnaudžiauti darbuotojai, kuriems gresia atleidimas, arba konkurentus iš rinkos bandantys pašalinti verslininkai.
Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ dar tyrimo pradžioje nurodė, kad J.Garalis ir V.Beržonskis iš bendrovės buvo atleisti nustačius jų neteisėtos veiklos faktus, niekaip nesusijusius su Kuršių marių tarša.
Po jų atleidimo paaiškėjo ir tai, kad vienas jų ne kartą buvo teistas už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą, tačiau šį faktą nuo bendrovės nuslėpė.
Redakcijos žiniomis, taip pat buvo nuslėptas ir faktas, kad neteisėtą nuotekų tvarkymą organizavo minėti asmenys, o vienas jų tokio organizavimo savotiškam įteisinimui priėmė įsakymą.
„Grigeo Klaipėda“ dar 2019 metų vasarą dėl buvusių vadovų veiksmų kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės turto iššvaistymo ir jai padarytos žalos.
Tačiau dėl šių veiksmų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
Sprendimus priėmė vadovai
Jei paaiškės, kad būtent šių asmenų pranešimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ galimai gamtai padarytos žalos, kils klausimas, ar išties šie asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisininkų nuomone, turėtų būti atsižvelgta į jų vaidmenį šioje istorijoje, taip pat ir į tai, kad vienam jų tuo metu, kai jis nusikalstamai organizavo ir kontroliavo nuotekų tvarkymą, dar buvo neišnykęs teistumas.
Teisininkams taip pat kyla klausimas, ar „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo veiksmai galėtų būti pripažinti nusikalstamais, jei tuo laikotarpiu jai vadovavę ir jos vardu veikę nuotekų tvarkymą nusikalstamai organizavę ir kontroliavę asmenys būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės?
Juk „Grigeo Klaipėda“, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, sprendimus galėjo įgyvendinti tik per savo valdymo organus, tai yra vadovus.
J.Garalio atleidimą Aukščiausiasis teismas pripažino neteisėtu, o buvusiems vadovams pateiktus ieškinius teismai tebenagrinėja iki šiol.
Nei J.Garalis, nei V.Beržonskis šios situacijos nekomentavo. „Jokių komentarų, ačiū“, – atsakė V.Beržonskis.
Apsisaugo nuo atleidimo
Advokatas Giedrius Danėlius ne kartą yra girdėjęs viešų pareiškimų, jog kai kurie asmenys pranešėjo statuso paprašė vien tam, kad būtų nutrauktos prieš juos pradėtos civilinės bylos – dėl atleidimo iš darbo ar padarytos žalos atlyginimo.
Teisininkas įžvelgė ne vieną spragą, galinčią Pranešėjų apsaugos įstatymą paversti šantažo įrankiu. „Skaitau šį įstatymą ir svarstau, kada juo bus pradėta piktnaudžiauti, nes tai padaryti šiuo metu tikrai įmanoma“, – svarstė žinomas advokatas.
G.Danėlius tvirtino, kad tokių situacijų gali būti įvairiose srityse.
Pavyzdžiui, medikas, bijodamas neišlaikyti kvalifikacijos patikrinimo, gali pranešti, kad ligoninės vyriausiasis gydytojas padarė ką nors blogo ar prie jo priekabiavo.
Pasinaudojęs Pranešėjų apsaugos įstatymu toks medikas toje pačioje ligoninėje gali dirbti ir iki pensijos.
Žala mažesnė už naudą
Pasinaudojusi pranešimu apie bendrovės „Grigeo Klaipėda“ galimai padarytą žalą gamtai valstybė pareiškė 48 milijonų eurų ieškinį, tačiau advokatas G.Danėlius pažymėjo, kad kartais pranešėjo suteiktos informacijos vertė neprilygsta naudai, kurią įstatymas garantuoja pranešėjui.
„Tarkime, studentei sunku išlaikyti egzaminą ir ji pasiskundžia, kad dėstytojas prie jos priekabiauja.
Ji įgyja pranešėjo statusą, o viena šio įstatymo suteikiamų apsaugų draudžia abejoti jos kompetencija. Kadangi draudžiama abejoti jos kompetencija, ji turbūt baigs universitetą“, – galimą situaciją apibūdino teisininkas.
Anot G.Danėliaus, draudimas abejoti pranešėjo kompetencija nuo atleidimo iš darbo gali apsaugoti net apie mažareikšmį pažeidimą pranešusį asmenį.
Jam užtektų pranešti, kad Generalinės prokuratūros ar kitos įstaigos vadovas ar pareigūnas tarnybiniu automobiliu važiavo į kirpyklą.
Už suteiktos informacijos mažareikšmiškumą pranešėjui negali būti mažinamas ir įstatyme numatytas atlygis.
„Tarnybiniu automobiliu į kirpyklą važiavęs valstybinės įstaigos vadovas didelės finansinės žalos nepadarė, tačiau pranešėjui skiriant apsaugą ar atlygį į tai neatsižvelgiama“, – aiškino G.Danėlius.
Teisininko nuomone, nepamatuota ir per didelė atlyginimo už informaciją sistema atveria kelius piktnaudžiavimui.
Svarbiausia – anonimiškumas
Pranešėjus saugantys įstatymai veikia daugumoje Europos šalių, bet jie numato kitokias garantijas.
G.Danėlius pasakojo, kad Prancūzijoje didžiausia nauda, kurią gauna apie pažeidimus pranešęs darbuotojas, – jo konfidencialumo užtikrinimas. Už pranešėjo konfidencialumo pažeidimą šioje šalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Pranešėjų anonimiškumo užtikrinimas pamažu tampa nauja verslo šaka. Kai kurios didžiosios Vakarų įmonės pranešėjų konfidencialumą užtikrina įtraukdamos išorinius paslaugų teikėjus.
Didelės tarptautinės korporacijos pasisamdo kitoje šalyje veikiančią įmonę, kuri naudoja dirbtinį intelektą, atpažįstantį kelis šimtus kalbų ir tarmių.
„Nurodytu telefonu paskambinęs dzūkas gali papasakoti, kad įmonės vadybininkas ima neteisėtą mokestį ar daro kitą pažeidimą. Jo tarmę atpažinęs ir gautą informaciją apdorojęs dirbtinis intelektas perduoda informaciją kompanijos vadovams, bet niekas nesužinos, kas ją suteikė“, – pasakojo G.Danėlius.
Asmens duomenų nesaugo
Lietuvoje, G.Danėliaus nuomone, informacija apie galimus pažeidimus ar korupciją tampa savotiška preke: „Kad asmuo gautų pranešėjo statusą, jis rašo pareiškimą, kuriame yra vardas, pavardė ir asmens kodas, bet pranešėjas skatinamas nauda, kurią jis gaus.
Mūsų įstatymu pareiškėją tarsi bandoma nupirkti – jam žadama apsauga nuo atleidimo iš darbo, nuo civilinių teismo procesų ar piniginis atlygis.“
G.Danėlius neatmetė, kad Pranešėjų apsaugos įstatymu bus pradėta piktnaudžiauti ir verslo kovose. Šis teisės aktas dar naujas, bet kasmet juo pasinaudoja vis daugiau žmonių. „Manau, kad ateityje ir pranešėjų ratas, ir įstatymo taikymo sritys tik plėsis“, – svarstė teisininkas.
Jis pabrėžė, kad versle apsiginti net nuo nepagrįstų pranešimų itin sudėtinga, – pranešėjo statusą įgijusio asmens įstatymas neleidžia paduoti į teismą net dėl dalykinės reputacijos žeminimo. (LR)
