Penkias dienas po Šiaulius vaikštinėti treneriui pabodo, todėl jis šeštadienį susirengė į rimtesnį žygį – aplankyti Pasvalio rajone gyvenančią močiutę. „Močiutei jau 80 metų, o iki artimiausios parduotuvės jai – beveik 4 kilometrai. Gruodžio pradžioje persirgau koronavirusu, todėl nieko užkrėsti negaliu“, – portalui lrytas.lt pasakojo vaikinas.
Į Pamažupių kaimą Pasvalio rajone, iki kurio – 57 kilometrai, M.Kasperavičius išėjo vasario 6-osios ankstų rytą. Spaudė 16-18 laipsnių šaltis, todėl vaikinas išėjo su kuprine ant pečių. Kuprinėje – du termosai, atsarginiai akumuliatoriai telefono baterijai įkrauti, pakaitiniai batai, kojinės.
Popiet žygeivis pasiekė Pakruojį ir ėjo gimtojo kaimo link, bet priešpriešiais prasilenkė su policijos pareigūnų ekipažu. Policininkams sukėlė įtarimą per šaltį einantis vaikinas su kuprine ant pečių, todėl nutarė jį patikrinti.
Per patikrą nieko įtartino ar draudžiamo nebuvo rasta, bet policininkams keistas pasirodė kelionės tikslas. Mat karantinas, susitikimai – draudžiami.
Patikrinus duomenų sistemoje, paaiškėjo, kad senolė gyvena kartu su sūnumi. Treneris bandė aiškinti, kad dėdė girtauja, nesurūpina močiute, bet policininkai buvo neperkalbami – surašė protokolą ir skyrė 250 eurų baudą.
„Esu įsitikinęs, kad Šiaulių pareigūnai taip nebūtų pasielgę. Aišku, būčiau išsisukęs, jei nebūčiau prasitaręs, kad einu aplankyti savo močiutės. Greičiausiai nebūtų baudę, jei būčiau tikinęs, kad išsiruošiau tik į ištvermės žygį,“ – svarstė M.Kasperavičius.
Pareigūnai trenerį pavėžėjo Šiaulių link, išlaipino ir įteikė surašytą protokolą. Pėsčias grįžęs M.Kasperavičius dar suko ratą po miestą, kad pėsčiomis įveiktų užsibrėžtus 57 kilometrus.
Per savaitę treneris sukorė beveik 300 kilometrų, bet į nugalėtojų trejetą nepateko – tarp sporto klubų “Impuls” darbuotojų liko ketvirtas. Laišką socialiniame tinkle apie policijos pareigūnų elgesį parašęs M.Kasperavičius sulaukė daug palaikytojų, siūlymų bylinėtis dėl skirtos nuobaudos.
„Sumokėsiu baudą, būsiu gavęs pamoką, kad nereikia sakyti tiesos. Nors ir pasiūliau, netikiu, kad pareigūnai patys sumokės tą baudą mainai į nemokamus mano patarimus baseine visus metus”, – šyptelėjo treneris.
Socialiniame tinkle po šia istorija užvirė arši diskusija. Joje dalyvavo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas. „Tai blogas sprendimas, neteisinu ir neginu. Perlenkta lazda. Policijos pareigūnai pasielgė labai formaliai“, – trumpai pavaldinių elgesį pakomentavo R.Sarapas.
Šiaulių AVPK vadovas pirmadienį atsiuntė kiek ilgesnį komentarą: „Akivaizdu, kad pažeidimas buvo, ir jis užfiksuotas. Gerai tai ar blogai? Retorinis klausimas visam policijos darbui, nes su mūsų sprendimais žmonės dažnai nesutinka. Valstybė imasi visų priemonių, kad suvaldytų situaciją. Piliečiai privalo laikytis ir paklusti jos nustatytai tvarkai, o policijai yra pavesta kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tos tvarkos. Ar galėjo šioje situacijoje būti kitaip? Galėjo!!! Vertiname ir turinį, ir aplinkybes.“
Treneris M.Kasperavičius neprieštaravo, kad lrytas.lt pateiktų visą jo laišką socialiniame tinkle:
„Tikriausiai nebūčiau treneris, jeigu man nepatiktų varžybos. Šią savaitę pasinėriau į darbovietės tarptinklines ėjimo varžybas. Tikslas aiškus – nueiti kuo daugiau žingsnių. Visą savaitę išvaikščiojau Šiaulius skersai išilgai, nueidavau per dieną 20 -40 km ir vis pavydėdavau kolegoms iš didesnių miestų, kurie turi ilgus ir gerus vaikščiojimo takus. Na, o pas mus, nueini per visą miestą (nuo Ginkūnų iki Promo) ir turi savo sąskaitoje menkus 9 km. Nusprendžiau savaitgalį įlipti į TOP3 ir nueiti iki savo kaimo. 57 km – geras iššūkis. Įsidėjau į kuprinę du termosus, 3 power bankus, atsargines kojines, batus ir išėjau.
Grožiuosi miškais, kvėpuoju grynu oru, ko negaliu sau leisti mieste, nes reikia dėvėti kaukę. Einasi gerai. Nuėjau apie 35km, jau žiūriu ir Pakruojis visai čia pat. Ir staiga pralenkia mane policija, užstato automobilį skersai kelio ir įsijungia švyturėlius. Atsidūstu...
Paklausia, kur einu, kiek liko dar eiti. Paskui išpurto kuprinę, sako gal kontrabandą nešu... Paaiškinu, kad esu plaukimo treneris, tokiais dalykais neužsiimu, dalyvauju iššūkyje ir einu pas močiutę. Po to sekė visi duomenų pateikimai tiek asmeniniai, tiek močiutės. Dar klausė manęs, ar galim važiuoti į vietą patikrinti. Sakiau žinoma, bet jie pasirinko lengvesnį būdą ir registrų centre sužiūrėjo, kad močiutė registruota ne viena, o su savo sūnumi, kuris, deja, bet alkoholikas ir gyventi daugiau neturi kur. Būčiau aš mama, irgi priimčiau, juk sūnus. Bandau aiškinti situaciją, kad jo namuose net nebūna, kad močiutė, būdama 80 metų, pati su dviračiu važiuoja iki artimiausios parduotuvės 3 km, kad maisto nusipirktų ir kad aš persirgęs, turiu antikūnų testą, jos neužkrėsiu, o padarysiu staigmeną ir pats jai parnešiu maisto produktų. Nesiklausė manęs...
Liepė sėstis į automobilio bagažinę ir sakė parveš mane namo. Dar bandžiau prašyti, kad duotų įspėjimą ir apgręžtų (girdėjau per žinias, taip daro su kai kuriais automobiliais), bet ne. Išleido mane ties Šiaulių ženklu, dar liepė pastovėt lauke, kol protokolą išrašys (lyg negalėjo to padaryti, kol 20min važiavom iki čia)... Gavau baudą, ironiškai palinkėjo gero kelio ir išsiskyrėm.
Gerai, kad aš stabilios psichikos, o gal kažką nuovargis nuo tiek km, nepasiektas tikslas ir pareigūnų nesiskaitymas kaip su žmogumi būtų privedęs prie neapgalvotų sprendimų. Apie išaugusią savižudybių statistiką per karantiną greičiausiai pareigūnai nieko negirdėjo (kaip ir apie atgręžtus automobilius).
Grįžau namo, dar pasivaikščiojau po Šiaulius ir vis tiek įveikiau savo planuotus 57 km. Išvada: nekirskite savivaldybių nei automobiliu, nei „peškamobiliu“, nes 50 -100 eurų dovanų čekis gali virsti mažiausiai 250 eurų bauda.
Beje, jei netyčia skaito tie pareigūnai, tai siūlau jums mainus, jūs man apmokate baudą, o aš jums pravedu visus metus plaukimo treniruotes.
Lietuvos policija turi šūkį – ginti, saugoti, padėti. Man jis labai patinka ir būtų patikęs dar labiau, jei suprasčiau ką ir nuo ko gynė, saugojo ir kam šiuo atveju padėjo pareigūnai!?
P.s. Tikrai nesakau, kad visi pareigūnai tokie, bet tik norėjau pasidalinti savo istorija, o kam ji juokingai graudi, pasidalinkite ir su draugais, kad kitiems taip nenutiktų Gero sekmadienio! O aš varau žygiuoti.“
