Vyriausybė nusiteikusi prisiimti riziką dėl karantino švelninimo, įvardyta, iki kada lauke dėvėsime kaukes

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, kokį rodiklį turime pasiekti, kad lauke nebereikėtų dėvėti apsauginių veido kaukių.

Jei trečiadienį pritars Vyriausybė, nuo pirmadienio veiklą atnaujinti galėtų grožio salonai, užtikrinantys 20 kv. m plotą vienam klientui. Būtų atnaujinamos treniruotės lauke, kai paslauga teikiama vienam asmeniui. Darbą atnaujinti galėtų ir prekybos vietos, turinčios įėjimą iš lauko pusės ir galinčios užtikrinti 20 kv. m vienam klientui. Plačiau skaitykite čia.

„Baigėme svarstyti karantino laipsniško laisvinimo planą. Galutinai planas bus patvirtintas trečiadienį dėl tos priežasties, kad šiandien Vyriausybė sutarė dėl tam tikrų pradžios momentų – kokiomis sąlygomis bus pradėti švelninti reikalavimai paslaugų teikimui ir prekybai ne maisto produktais. Ir dėl to Vyriausybė sprendimus priims trečiadienį.

Tas planas nebus iškaltas akmenyje – viena vertus, situacija yra kintanti, turime būti labai atidūs ir stebėti, kaip kinta naujų atvejų skaičius, kaip kinta situacija aplink Lietuvą. (...) Todėl plane nėra konkrečių datų, nuo kurių toliau bus laisvinimi kiti reikalavimai“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Premjerė pabrėžė, kad sprendimus dėl grožio salonų ir dalies prekybos įmonių atlaisvinimo trečiadienį Vyriausybė yra nusiteikusi priimti.

„Mes prisiimame tam tikrą riziką dėl to, kad kaip jūs puikiai žinote, ekspertai nerekomendavo kol kas atpalaiduoti atskirų ekonominių veiklų, tačiau Vyriausybė šią riziką sutarė prisiimti – tai reiškia, kad situaciją stebėti reikės akylai.

Tam, kad veikla būtų pradėta saugiai, bus pakeisti teisės aktai, numatantys galimybę visiems paslaugų teikėjams ar darbuotojams, kurie pradėtų veiklą nuo pirmadienio, užsiregistruoti testui mobiliame punkte, atlikti PGR testą ir būti tikram, kad veikla pradedama be kokio nors COVID-19 šešėlio, o turint neigiamą testą kišenėje“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Anot jos, jei bus matoma, kad sprendimas atlaisvinti dalį verslų – nepasiteisino, bus priimami priešingi sprendimai.

„Patariamoji ekspertų taryba yra tam, kad patartų Vyriausybei, sprendimus priima Vyriausybė. Todėl praėjusią savaitę Vyriausybė ir negalėjo priiminėti sprendimų ir tvirtinti šio plano – dar turėjome išklausyti, kokia yra ekspertų nuomonė.

Ekspertų nuomonė šiuo klausimu yra kitokia (...) Tai yra ta situacija, kai Vyriausybė sveria rizikas ir mano, kad tas rizikas gali suvaldyti, tačiau, be abejonės, po šių atlaisvinimų situaciją labai akylai stebėsime, ir, jei matysime, kad tai nepasiteisino – o kai kuriose šalyse, deja, taip ir atsitiko, tuomet reikės priešingų sprendimų“, – perspėjo I.Šimonytė.

Tuo metu sprendimų dėl karantino režimo atlaisvinimų konkrečiose savivaldybėse, kuriose sergamumo rodikliai yra geresni nei kitose savivaldybėse, dar reikės palaukti.

„Dabar yra atnaujinami savivaldybių duomenys. Jei įvertinsime visą duomenų puokštę – ir atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų, ir teigiamų testų skaičių, tai kol kas neturime net vienos rankos savivaldybių, kurios galėtų galvoti apie geresnį, laisvesnį režimą negu likusi Lietuva“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Anot jos, savivaldybių duomenys bus atnaujinti ketvirtadienį.

„Paspartinus testavimą atskirose savivaldybėse (...), galėsime kalbėti apie daugiau geltonų savivaldybių, ir ką jos papildomai galėtų savo teritorijoje veikti, nesukeldamos mobilumo rizikos“, – teigė premjerė.

Pasak premjerės, tarp tokių papildomų atlaisvinimų galėtų būti intensyvesnis bendravimas tarp skirtingų namų ūkių, neformalus moksleivių ugdymas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad parengto karantino atlaisvinimo plano pirmadienį patvirtinti dar nepavyko nesutarus dėl kai kurių klausimų, tačiau jis žadėjo tai padaryti trečiadienį.

Anot ministro, laisvinimai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugomis, vyktų tik nacionaliniu lygmeniu, tačiau konkrečiose savivaldybėse būtų galima švelninti tokius ribojimus, kaip skirtingų namų ūkių narių bendravimas.

„Visą laiką tie mūsų pokyčiai yra trapūs, bet norisi matyti to pozityvo. Bendro mūsų žmonių susitelkimo dėka, šiandien, jeigu neklystu, jau turėjome 350 susirgimų atvejų 100 tūkst. gyventojų 14 dienų bėgyje, ir tas iš tikrųjų labai džiugina“, – kalbėjo A.Dulkys.

Ministras pažymėjo, kad naujausi susirgimų rodikliai bus aptarinėjami kiekvieną pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžiuose, o jais remiantis trečiadienį Ministrų kabinetas nuolat galės atnaujinti savo sprendimus.

„Tokiu būdu ir judame dinamiškai kaskart vis sekdami duomenis, ar kažkokie pokyčiai mums neįnešė kažkokių nepageidautinų aspektų“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar naujoje Vyriausybės karantino švelninimo plano strategijoje dar nėra numatytas klausimas dėl kaukių dėvėjimo lauke ir kokiu atveju jo būtų galima atsisakyti, ministras informavo, kad kol kas ekspertai kaukes lauke siūlo dėvėti ik kol sulauksime scenarijaus A, t.y. kai per 14 dienų sergamumo 100 tūkst. gyventojų skaičius pasieks 25.

Primename, kad šiuo metu susirgimų rodiklis Lietuvoje siekia 350,1.

A.Dulkys aiškino, kad, ekspertų nuomone, kaukių dėvėjimas yra pigi ir efektyvi priemonė, todėl kol kas jos nesiūloma atsisakyti.

„Mes diskutavome su ekspertais šita tema. Yra nuomonių įvairovė. Šiuo metu pagal mūsų numatomą ribojimų keitimo planą šiame etape yra numatyta, kad būtų neprivaloma atvirose erdvėse tik kai turėtume scenarijų A, t.y., kai atvejų skaičius būtų mažesnis, nei 25. Šią diskusiją mes turėjome pakankamai šviežią.

Yra toks argumentas, kad tai yra pakankamai pigi priemonė ir, ekspertų nuomone, ji yra labai efektyvi. Vienu žodžiu, kainos ir kokybės santykis yra tikrai geras. Bet, kaip jau minėjau, mūsų priemonių svarstymas bus vis intensyvesnis, tai aš neatmetu galimybės, kai mes matysime, kaip keičiasi mūsų skaičių dinamika, dar tos diskusijos gali sugrįžti.

Jeigu klausiate, kaip yra šiandien, tai šviežiausias sprendimas yra, kad jos turi likti iki scenarijaus A, kai turėsime 25 atvejus“, – kalbėjo jis.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdyje buvo sutarta dėl karantino keitimo plano ir patvirtinti sergamumo rodikliai, kuriais vadovaujantis bus priimami atitinkami sprendimai.

VESK ribojimų švelninimo strategiją siūloma taikyti dviem lygiais – nacionaliniu ir savivaldos, kai atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus būtų galima įvesti laisvesnį karantiną.

Šio plano tikslas – numatyti karantino atlaisvinimo priemones atskirose srityse (namų ūkiai, sveikatos priežiūros veikla, ugdymas, maitinimo įstaigų veikla, prekyba, paslaugų teikimas, susibūrimai, kaukių dėvėjimas ir pan.) pagal COVID-19 infekcijos sergamumo 100 tūkst. gyventojų per 14 d. rodiklį ir teigiamų tyrimų dalį nuo visų atliktų tyrimų.

VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų lygių karantino – nacionalinio ir savivaldos – kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu, būtų leidžiama daugiau atlaisvinimų.

Kaip nurodoma strategijoje, pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse būtų galima svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės. Šiam siūlymui turės pritarti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje.