Šiuo metu pandemijos situacija Lietuvoje leidžia ieškoti saugių būdų karantino atlaisvinimui, Gitano Nausėdos poziciją perdavė prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

„Situacija yra trapi, matome, kad kitose šalyse siaučia kitos pandemijos atmainos. Tačiau situacija Lietuvoje yra akivaizdžiai gerėjanti jau kelinta savaitė, ir būtent toje aplinkoje būtina ieškoti naujo saugaus balanso tarp karantino švelninimo ir papildomų užsikrėtimų augimo užkardymo.

Prezidento nuomone, pandeminė situacija leidžia jau šiuo metu ieškoti tam tikrų saugių būdų dalinai švelninti karantino reikalavimus. Ir, be abejo, koncentruotis į tas saugiausias sritis ir į tas sritis, kurios reikalauja švelninimo labiausiai. Šiuo metu smulkusis verslas sugeria pagrindinį karantino smūgį“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Anot jo, prezidentas mato dvi karantino švelninimo alternatyvas.

„Viena vertus, turime labai skirtingą situaciją šalies savivaldybėse – tikrai turime tokių savivaldybių, kur užsikrėtimų skaičiai gerokai mažesni ir tos savivaldybės yra saugios – galimas tam tikras teritorinis paskirstymas.

Antras kelias – taikyti labai aukštas apsaugos priemones. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti pritaikyti panašias apsaugos priemones grožio industrijai, kokias dabar turi odontologija, ir ieškoti, kaip užkardyti viruso plitimą saugiai veikiant“, – siūlymus pateikė S.Krėpšta.

S.Krėpštos teigimu, ne vienos Europos Sąjungos šalies patirtis rodo, kad smulkiosios prekybos dalinis atlaisvinimas, numatant įėjimo iš lauko reikalavimus, reikalingo ploto ribojimus, dėvint aukšto lygmens apsaugos priemones bei, pavyzdžiui, nustatant maksimalią trukmę teikiant grožio paslaugas, leidžia veikti saugiai.

Klausimai dėl švietimo įstaigų

Pasak S.Krėpštos, ugdymo sektorius yra vienas iš tų, kuriame ilgas karantinas turi ilgalaikes pasekmes – tiek ugdymo rezultatams, tiek moksleivių psichologinei savijautai.

„Todėl būtina ieškoti būdų veikti saugiai, vienas iš kelių – teritorinis kelias. Mes žinome, kad šiuo metu turime 15 savivaldybių – ketvirtadalyje šalies savivaldybių užsikrėtimo rodiklis yra mažesnis nei 200 atvejų per 14 dienų“, – teigė S.Krėpšta.

Kitas kelias, anot jo – priimtas sprendimas skiepyti mokytojus, taip jiems suteikiant papildomą apsaugą. Prezidento nuomone, gali būti rastas mišrus būdas saugiai švelninti karantiną.

„Kalbant apie ugdymą, tą tikrai nesunku padaryti, nes natūralu, kad vaikai lanko mokyklas dažniausiai savo savivaldybėje. Kalbant apie kitas veiklas taip pat gali būti rasti horizontalūs sprendimai“,- pabrėžė prezidento patarėjas.

Sutarta dėl strategijos

Vyriausybė šią savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino atlaisvinimo kai kuriose savivaldybėse, kur sergamumo COVID-19 rodikliai yra geresni nei šalyje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdyje buvo sutarta dėl karantino keitimo plano ir patvirtinti sergamumo rodikliai, kuriais vadovaujantis bus priimami atitinkami sprendimai – VESK siūlys Vyriausybei apsispręsti dėl karantino atlaisvinimų prekybai ir paslaugoms, tačiau neįvardijo, kada konkrečiai verslai vėl galėtų atverti duris.

VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dvejų lygių karantino – nacionalinio ir savivaldos – kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu, leisti daugiau atlaisvinimų.

Kaip nurodoma strategijoje, pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse būtų galima svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės. Šiam siūlymui turės pritarti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje.