Galimybė nemokamai palikti automobilį visai netoli miesto centro skamba labai patraukliai, tačiau brautis su statybininkų technika į unikalią miesto vietovę – tiesiog nusikaltimas.
Netikėtumo sukeltas sąstingis truko neilgai, ir vietos bendruomenė netrukus pradėjo garsiai skambinti varpais apie šio projekto keliamas grėsmes.
Nepadėjo. Kauno taryba palaimino aikštelės, kurioje tilps maždaug 2000 automobilių, statybas Vydūno alėjos pradžioje, nors už šį sprendimą balsavo net ne visi vieningi „Vieningo Kauno“ atstovai taryboje. Tiksliau – pritarė žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau niekas net neslepia, kodėl inicijuojama ši procedūra.
Pasak miesto vadovybės, Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtas sklypas kelis pastaruosius dešimtmečius buvo naudojamas komercinei veiklai arba stovėdavo nykus ir apmiręs. Jame prekiaujama augalais, Kalėdų eglutėmis, veikia šunų dresavimo aikštelė.
Tuo metu netoliese vis sparčiau įgyvendinami didieji miesto projektai reikalauja sprendimų, kurie apsaugotų aplinkinius gyventojus nuo transporto srautų ir automobiliais užstatytų vietinių gatvių.
Žaliakalnyje šiuo metu vyksta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybos, po kurių istorinėje Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos erdvėje tilps 15 tūkst. aistruolių.
Pabaigos link artėja ir darbai legendinėje Kauno sporto halėje, kurioje tilps apie 2,5 tūkst. žiūrovų. Netoli šių objektų planuojama įrengti naują lengvosios atletikos maniežą.
Kurį laiką tvarkybos darbai vyksta ir pačiame Ąžuolyne, o pavasarį prasidės jo infrastruktūros atnaujinimas. Pagrindinis skelbiamas prioritetas – išsaugoti ir puoselėti čia augančius šimtamečius ąžuolus, o tik po to keliamas tikslas pritaikyti šią unikalią erdvę lankytojų poreikiams...
Būnant teisėju Kauno valdžios ir stadiono prieigose įsikūrusių kauniečių ginče turbūt reikėtų skelbti lygiąsias.
Maždaug prieš ketverius metus, kai dar tik buvo ruošiamasi stadiono ir Halės rekonstrukcijai, Kauno valdžia visai kitaip ketino spręsti automobilių statymo problemą.
Tuomet skelbta, kad stadione vykstančių renginių metu į greta esančias gatves galės įvažiuoti tik vietos gyventojai, o visi žiūrovai, automobilius palikę atokiau esančiose aikštelėse, bus atvežti ir vėliau nuvežti specialiais autobusais.
„Visame civilizuotame pasaulyje miestų centruose esančius stadionus žiūrovai pasiekia arba pėsčiomis, arba viešuoju transportu“, – kalbėjo tuometinis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, rekonstravęs savo stadioną Kaunas žengs dar vieną žingsnį modernaus miesto link. Žinant, kokioje vietoje yra stadionas, vienintelė galimybė suvaldyti eismo srautus yra renginių metu uždaryti prieigose esančias gatves, o žiūrovus suvežti ir paskui išvežioti viešuoju transportu.
Tuomet greta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono gyvenantys kauniečiai į savo namus varžybų ar renginių metu neva galėtų grįžti nebijodami užstatytų įvažiavimų.
Masinių renginių stadione, Sporto halėje ar planuojamame lengvosios atletikos manieže metu gretimose gatvėse būtų ribojamas eismas. Į šias gatves bus leidžiama įvažiuoti tik vietiniams gyventojams, specialius leidimus turintiems renginių lankytojams ir aptarnaujančiam transportui.
Kas atsitiko, kad planai pasikeitė?
Savivaldybės atstovai pirštu dūrė į „Žalgirio“ areną, kurioje, kaip ir atnaujintame S.Dariaus ir S.Girėno stadione, kartais susirenka daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.
Nepaisant gerai išplėtoto viešojo transporto tinklo, visos aplink esančios aikštelės, Karaliaus Mindaugo prospektas ir kitos erdvės kaipmat užsipildo automobiliais.
Tuo metu Žaliakalnis tokiai apgulčiai yra dar jautresnė vieta, mat problemų dėl automobilių statymo būta jau iki sporto komplekso atnaujinimo.
Atstumas nuo galimos aikštelės Vydūno alėjoje iki S.Dariaus ir S.Girėno stadiono siektų vos 300–400 metrų, tad susisiekimas taptų itin patogus.
Žaliakalnio gyventojams derėtų siekti kompromiso – geriau toks sprendimas negu jokio, mat vėl galima pasiremti „Žalgirio“ arenos patirtimi.
Nors visai netoli jos įrengta daugiaaukštė aikštelė, didelių renginių metu susidarydavo didelės spūstys, įžūlūs vairuotojai užstatydavo įvažiavimus į kiemus, šaligatvius, manevruodami apgadindavo kitas transporto priemones.
Ką galima padaryti, jeigu miesto valdžia galutinai nuspręs įrengti aikštelę?
Įrengti tokią aikštelę, kad apie ją kalbėtų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio architektūros žinovai.
Jeigu projektuotojai išlaisvintų fantaziją ir statinys susilietų su parko augalija tiek vasarą, tiek žiemą, o miesto valdžia nepagailėtų investicijų išskirtiniam sumanymui, galbūt kauniečiai galėtų net didžiuotis tokiu projektu.
