Liberalų sąjūdžio lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvertinus sergamumo rodiklius artimiausiu laiku karantino sąlygos galėtų būti švelninamos Rietavo, Jurbarko rajono, Kalvarijos ir Birštono savivaldybėse, čia galėtų atsidaryti dalis paslaugų teikėjų ir verslų.

„Artimiausiu laiku dalis paslaugų ir verslų jau galėtų atsidaryti Rietave, taip pat Jurbarke, Kalvarijose ar Birštone“, – feisbuke šeštadienį parašė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, merai yra pasirengę užtikrinti reikiamas saugumo priemones, tarp jų būtų nuolatinis paslaugų teikėjų ir didelių įmonių darbuotojų testavimas ir paslaugų teikimo apribojimas tik savivaldybės gyventojams.

„Sąlygos yra, merai pasiruošę. Tereikia jais pasitikėti“, – rašo V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybės nariai dėl karantino laisvinimo numato tartis pirmadienį.

Ribojimų atlaisvinimo tikėjosi anksčiau

Nors grožio paslaugų teikėjai ir kitų smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai tikėjosi, kad karantino ribojimai bus laisvinami jau pirmąją vasario savaitę, taip nenutiko.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad šalies pandeminė situacija bus dar kartą svarstoma antrąją vasario savaitę ir patikslino, kad karantinas pirmiausia galėtų laisvėti teritoriniu principu žemiausius susirgimų rodiklius turinčiose savivaldybėse, o ne visoje šalyje tam tikrų veiklų principu.

Premjerei patarianti ekspertų taryba sutarė dėl rekomendacijos mažas parduotuves, aptarnaujančias po vieną pirkėją, siūlyti atverti susirgimų rodikliui Lietuvoje nukritus iki 150, o paslaugas teikti rodikliui pasiekius 100. Mėnesio pradžioje šis rodiklis Lietuvoje siekė 414,9 atvejo.

Savivaldybės jau bruzda

Šiuo metu Lietuvoje jau yra 10 savivaldybių, kuriose santykinis sergamumas neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Rietave šis rodiklis net ir 100 nesiekia (55,1 atv.), Šilalės rajone – 105, Jurbarko rajone – 108,7 atv. 100 tūkst. gyventojų buvo patvirtinti dviejų savaičių laikotarpiu.

Kiek anksčiau Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis portalui lrytas.lt teigė palaikantis idėją karantino laisvinimus pradėti nuo atskirų savivaldybių, išlaikant judėjimo tarp jų suvaržymus, kad žmonės iš ne tokių saugių savivaldybių nepradėtų veržtis į saugiose atvertas įstaigas.

Apie tai, kad jo vadovaujama savivaldybė galėtų tapti pavyzdžiu kitoms yra užsiminęs ir Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.

„Prasminga pasirinkti vieną iš savivaldybių ir žiūrėti, kad darysis. Juk paslaugos, verslas, religinės bendrijos – visi labai laukia. Mūsų modelis tikrai netiks miestams, o miestų modelis netiks mums. Didžiuosiuose miestuose visai kitokia situacija“, – teigė meras ir pridūrė, kad jo sumanymo esmė yra laisvinant karantino apribojimus įgalinti visus gyventojus prisiimti atsakomybę.

„Ne Vyriausybė turi mus tempti iš karantino, bet mes patys turime tai daryti visi ir kiekvienas mūsų turi pradėti valdyti tą situaciją. Turi žmogus suprasti, kad jo atsakingas elgesys – tai kelias atverti duris ir atvirkščiai. Policija visų nesužiūrės, turime patys viena skitą palaikyti ir paraginti“, – kalbėjo S. Mockevičius ir pridūrė, kad gali nutikti taip, jog su tam tikrais apribojimais turėsime gyventi dar gana ilgą laiką, tad tam tikrą išėjimo scenarijų reiktų numatyti.

Mero teigimu, būtų prasminga nutarti, kad pavyzdžiui, grožio paslaugų teikėjai, patys kas dvi savaites atliktų koronaviruso testus: „Atėjęs klientas žinotų, kad paslaugų teikėjas nekelia rizikos, o darbuotoja taip įspėtų klientą, kad jei jis bandys ką nors apgauti, tai pakenks visiems. Mes visi kartu turime susikabinti rankomis ir vieningai siekti tikslo“. Pasak pašnekovo, nors kol kas žmonės tyli, bet socialinių įtampų sparčiai daugėja.

Prie vyriausybės – verslo laidotuvės

Tai, kad smulkiųjų verslininkų kantrybė senka, rodo ir socialiniuose tinkluose platintas kvietimas į protestą, kurio metu prie Vyriausybės rūmų uždegtos gedulo žvakes, atsinešti laidotuvių vainikai. Nors į protestą smulkaus verslo atstovai rinkosi ne gausiai – jų istorijos panašios: žmonės svarstė, kaip teks išgyventi gaunant tik labai kuklią valstybės paramą, jei karantino ribojimai bus pratęsti.

Raginimų atlaisvinti karantiną būta ir Seimo opozicijos, bet itin daug atgarsio sulaukė Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pasisakymas.

Ji pareiškė vis dėlto mananti, kad šie verslai galėtų atnaujinti veiklą. „Ekonomikos ministerija neatsitraukia nuo savo pirminės pozicijos, kurią pateikė Sveikatos ministerijai ir Ekstremalių situacijų komisijai: mes manome, kad reikia priimti sprendimus dėl labai atsakingo, palaipsnio karantino laisvinimo, pradedant nuo parduotuvių, kurios turi išėjimą iš lauko pusės, bei grožio paslaugų. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti sutarimą“, – kalbėjo ministrė.