Anot jos, pagal oficialius duomenis Širvintose koronavirusu serga 146 asmenys, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patikslino, kad 115. Tuo metu patikrinus segančiųjų sąrašus paaiškėjo, kad dauguma į jį įtrauktų asmenų – jau kelis mėnesius pasveikę, o realus sergančiųjų skaičius galėtų siekti 40.
Savo ruožtu duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius paaiškino, kad sergančiųjų asmenų statistika – nepatikima, ir patariamoji ekspertų taryba, teikdama rekomendacijas Vyriausybei dėl karantino priemonių, į šiuos skaičius neatsižvelgia.
Laužomi gyvenimai
Gilintis į koronaviruso statistiką savivaldybėje Širvintų merė Ž.Pinskuvienė naujienų portalui lrytas.lt teigė pradėjusi, kada Vyriausybės nariai užsiminė apie vadinamąsias „žaliąsias savivaldybes“, kuriose būtų svarstomi tam tikri karantino atlaisvinimai.
„Mūsų savivaldybė yra labai nedidelė, mes su vietos medikais jaučiame situaciją, kad tikrai pas mus sergančiųjų yra mažiau negu rodo oficialus žemėlapis. Ir šiandien oficialus žemėlapis pas mus rodo 146 sergančius. (...)
Lygiagrečiai paprašėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tikrojo sergančiųjų sąrašo. NVSC mums atsiuntė, kad vasario 3 dienos duomenimis serga 115 asmenys. Mums iš karto iškilo klausimas, kodėl žemėlapyje vienaip, o NVSC rodė tiek“, – pasakojo Ž.Pinskuvienė.
Įdėmiau panagrinėjus sąrašus juose merė atrado Savivaldybės administracijos darbuotoją ir kitų įstaigų darbuotojų, jau seniai pasveikusių ir porą mėnesių einančių į darbą.
„Pradėjome analizuoti toliau ir pamatėme, kad daugybė žmonių, net ir dirbančių mūsų savivaldybės įstaigose – sakykime, darželio auklėtoja, kuri pasveikusi ir sėkmingai dirba, yra tuose sąrašuose“, – kalbėjo merė.
„Mano nuomone, šiuo atveju sveikatos įstaigos iki galo nepadaro savo darbo. Tačiau medikų kaltinti negali, nes tikrai jiems nebuvo jokių apmokymų, kaip reikia pildyti tas formas. Galbūt kažkas varnelės kažkur neuždėjo, ir tie žmonės nepažymėti“, – svarstė politikė.
Ž.Pinskuvienės skaičiavimu, šiandien Širvintų rajone koronavirusu turėtų sirgti apie 40, o ne 146 žmonės.
„Kur čia kas pasiklysta, kur kas ko iki galo nepadaro – sunku atsakyti. Ar šeimos gydytojas neuždeda varnelės? Kaip atnaujinami statistikos duomenys, jei parašyta, kad jie atnaujinami kiekvieną dieną 9:30, o jie neatnaujinami?“, – retoriškai klausė merė.
„Šeimos gydytojus reikia suprasti – jiems sakoma „užpildykite anketas, sudėkite varneles“. Ir taip tie gydytojai turi darbo, o dar apkrauti popieriniais dalykais. Ir išlindo tokie neaiškumai – paprasčiausiai savo darbą reikia labai atsakingai dirbti šioje situacijoje, nes laužomi žmonių gyvenimai, žmonių likimai, matome, kas vyksta su smulkiuoju verslu ir šiaip visa situacija.
Ir juokauti, žaisti, žongliruoti tokiais skaičiais tikrai ne laikas – turime susitvarkyti, nes nuo visų šių skaičių priklauso visas tolimesnis gyvenimas. Yra skirtumas, kur 146 ir realiai sergančių 40“, – kalbėjo merė.
Visgi, anot jos, tokios klaidos pakiša koją atskirų savivaldybių karantino atlaisvinimo idėjai.
„Jei mūsų savivaldybė – mažutė ir tokie (sergančiųjų neatitikimo – aut.past.) skaičiai, tai paimkime per 60 savivaldybių, per visą Lietuvą. Merams jokių teisių ir jokių galimybių – mes iš viso nieko nesprendžiame. Su šiais duomenimis gali dirbti tik vienas žmogus, asmens specialistas, nes tai – asmens duomenys“, – pabrėžė merė.
J.Pinskuvienė teigė vienareikšmiškai pasisakanti už atskirų savivaldybių atlaisvinimą, taip pat už didesnių galių suteikimą pačioms savivaldybėms. Anot jos, savivaldybės neturi reikiamų duomenų, analizę atlieka kita institucija.
„Jūs patikėkite, savivaldybės tikrai turi pajėgų sužiūrėti ir sukontroliuoti. Nekalbu apie didžiąsias savivaldybes – aš visą laiką žiūriu per savo prizmę, nedidelę savivaldybę. Tikrai viską galima sužiūrėti ir sukontroliuoti“, – tikino merė.
Nepatikimi duomenys
NVSC specialistė Justina Petravičienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad NVSC nediagnozuoja COVID-19 ligos, taip pat negali patvirtinti mirties ar pasveikimo fakto – tai yra gydytojų kompetencija. O jeigu gydytojas nepažymės, kad žmogus pasveiko, tai statistikoje ir nebus matoma.
„Tai reiškia, kad ligos eigą prižiūrintis gydytojas, įvertinęs kliniką, t. y. žmogaus jaučiamus simptomus, taip pat pasveikimą reglamentuojančius teisės aktus, t. y., kada priklausomai nuo ligos formos žmogus gali būti laikomas pasveikusiu, gali patvirtinti pasveikimo faktą ir tai pažymėti žmogaus sveikatos istorijoje.
Savo ruožtu, NVSC duomenis apie pasveikusius asmenis automatiškai importuoja iš e.sveikatos sistemos. Paprastai tariant, jei gydytojas nepažymės, kad žmogus pasveiko, tai statistikoje ir nebus matoma“, – paaiškino specialistė.
Tuo metu duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius portalui lrytas.lt teigė, jog sergančiųjų koronavirusu skaičiai visada buvo nepatikimi, o patariamoji ekspertų taryba, teikdama rekomendacijas Vyriausybei dėl karantino priemonių, į šiuos skaičius neatsižvelgia.
Anot jo, nuo pat epidemijos pradžios sergančiųjų skaičiai buvo nepatikimi duomenys, nes įsibėgėjus pandemijai pasveikusiųjų asmenų statistikoje vis neatsirasdavo. Pasak V.Zemlio-Balevičiaus, tai – amžina problema, nes tam, kad asmuo būtų pripažintas pasveikęs, reikia, kad šią informaciją pateiktų šeimos gydytojas.
„Daugiau aš niekada į tuos skaičius nežiūriu, nes visame pasaulyje epidemijos dinamika žiūrima pagal naujus atvejus“, – kalbėjo mokslininkas.
Anot jo, pagal šiuos skaičius rekomendacijų neteikia ir Vyriausybės ekspertų tarybos nariai: „Vyriausybės ekspertų tarybos scenarijai padaryti pagal naujų atvejų skaičius“.
Tuo metu vertindamas Širvintų savivaldybės atvejį ir rajono galimybės patekti į vadinamąją „žaliąją savivaldybę“, kuri galėtų tikėtis karantino atlaisvinimų, V.Zemlys-Balevičius pastebėjo, kad čia situacija – neraminanti.
„Širvintų rajone yra 300 (atvejų 100 tūkst. gyventojų – aut.past.) – 300 dar yra daug, tai yra C scenarijaus vidurys, todėl ir mažokai veiklų, kurias būtų galima atlaisvinti.
Kas yra neramu, kad tas skaičius, toks rusenimas, laikosi jau ne vieną savaitę“, – kalbėjo mokslininkas.
Anot V.Zemlio-Balevičiaus, Širvintų rajone atvejų skaičius dabar leidžiasi labai, labai lėtai – jo teigimu, galima spėti, kad atsiranda nauji epidemijos židiniai, užsikrėtimo atvejai nėra efektyviai atsekami.
„Keista, kad Širvintų savivaldybėje laikosi labai lėtas (koronaviruso atvejų – aut.past.) gesimas, o kitos savivaldybės (atvejus – aut.past.) sugaudė. Palyginkime su ta pačia Rietavo savivaldybe, kur jau aštunta diena nė vieno atvejo.
Čia kyla klausimas, ar tai yra savivaldybės darbo rezultatas, ar Širvintų NVSC skyriaus darbo rezultatas. Širvintos vis dėlto yra šalia Vilniaus, o Vilniuje susirgimų skaičius yra didesnis – galbūt yra žmonių, kurie važinėja į darbą ir taip atveža“, – svarstė mokslininkas.
