Po susitikimo su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nariais, kurie dėl karantino ribojimų negali vykdyti savo veiklos, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad, nors pandemijos situacija Lietuvoje gerėja ir šalies verslininkai reikalauja veiklų atlaisvinimo, padėtis vis dar išlieka rimta. Tiesa, ministrė pirmininkė davė pažadą, kad jau pirmadienį bus pristatytas planas, kada ir kokiomis sąlygomis verslai vėl galės atverti duris.

„Vyko diskusija su prekybos įmonių asociacija, bet netrūksta siūlymų ir iš kitų asociacijų. Daugelis verslo atstovų mano, kad, kadangi situacija yra pagerėjusi, būtų galima kalbėti apie laisvesnį veiklos ir verslo režimą, tačiau, Vyriausybės vertinimu, situacija išlieka rimta, nors, be jokių abejonių, geresnė nei prieš kelias savaites. (...)

Bet, natūralu, kad ta diskusija negali nevykti. Vyriausybė turėjo ketinimą šią savaitę apsvarstyti galimą planą, kaip pereinant iš vieno scenarijaus į kitą keistųsi konkrečių verslų ir veiklų padėtis. Bet, užtrukus diskusijai su ekspertais, atsiradus poreikiui kai kurias sritis patikslinti, dėl jų papildomai padiskutuoti, sprendimas dėl plano nusikėlė į kitą savaitę.

Aš esu visiškai įsitikinusi, kad pirmadienį tokį planą mes galėsime patvirtinti ir toliau pagal jį bus galima priimti atitinkamus sprendimus dėl to, kokiomis sąlygomis ir nuo kokių datų kokios veiklos galės būti atnaujintos“, – pranešė I.Šimonytė.

Tikisi planą suderinti jau pirmadienį

Paklausta, ar kitą savaitę tvirtinamas planas gali reikšti, kad kai kurie verslai iškart galėtų atverti duris, premjerė atsakė nesanti visa Vyriausybė, „dėl to nuo kokių datų ir kokios veiklos bus pradėtos atnaujinti, spręs Vyriausybė, jau keisdama karantino nutarimą.“ I.Šimonytė vylėsi, kad šiuos procesus patvirtinančią schemą pavyks suderinti pirmadienį.

„Pirmiausia Vyriausybė turi susitarti dėl pačios schemos – kas kažkuriame scenarijuje, konkrečiai ir kokiomis sąlygomis gali pradėti veikt. Tada, kai dėl to susitarsime, o dėl to, tikiuosi, susitarsime pirmadienį, institucijoms bus pavesta parengti atitinkamus nutarimų projektus ir Vyriausybė, manau, kad jiems pritars be jokių didesnių debatų“, – pabrėžė ji.

Premjerė pridūrė, kad jei atsitiktų taip, jog reikėtų ilgesnių karantino ribojimų arba juos sušvelninus griežtesnius draudimus tektų taikyti dar kartą, galima būtų svarstyti skiriamų išmokų dydžio keitimą.

„Jeigu atsitiktų taip, kad reikėtų ilgesnių apribojimų, arba taip, jog į juos vėl reikėtų sugrįžti dėl to, kad epidemiologinė situacija labai pablogėtų, aš neatmenu varianto, jog teiktume Seimui siūlymus dėl paramos didžio pakeitimų“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Ministrės pirmininkės teigimu, didžiausiu iššūkiu dabar tampa ugdymo įstaigų atvėrimas, kuris yra prioritetinis, tačiau „išprovokuoja papildomą susirgimų bangą, nes ženkliai padaugėja turimų kontaktų“. Valdžia šiuo metu ieško sprendimų ir bandys taikyti pilotinį projektą, ar su tam tikrais testavimo algoritmais mokyklos gali pradėti saugiai veikti.

Judėjimo tarp savivaldybių ribojimų atsisakyti neplanuoja

I.Šimonytė kartu informavo, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimo atsisakyti kol kas neplanuojama.

„Kol kas apie judėjimo ribojimų atlaisvinimą labai intensyviai nediskutuojame. Tam yra keletas priežasčių: tiek ir bendra epidemiologinė situacija, kuri vis dar nėra tikrai tobula, ir tai, kad kalbame su atskiromis savivaldybėmis, kuriose epidemiologinė situacija yra gerokai geresnė, nei Lietuvos vidurkis, dėl galimo atskiro režimo.

Tokių savivaldybių viduje atlaisvinimų galėtų būti padaryta ir daugiau, nei nacionaliniu mastu. Žinoma, mainais įsipareigojant savivaldybėms situaciją atidžiai kontroliuoti, testuoti, izoliuoti, nustatyti židinius, ir taikyti kitas kontrolės priemonės“, – aiškino ji.

Pasak premjerės, karantinas galėtų švelnėti savivaldybėse, jau patenkančiose į B scenarijų, t.y. kuriose susirgimų rodiklis, per dvi savaites fiksuojamas 100 tūkst. gyventojų, siekia mažiau nei 100.

„Akivaizdu, kad tos nacionalinio karantino priemonės lokaliame vertinime konkrečiose vietose gali atrodyti per griežtos. Tose savivaldybėse galėtų galioti tokie atlaisvinimai, kurie numatyti B scenarijuje. Bet tam reikia užtikrinti tam tikrus administracinius sprendimus, kad tikrai padėtis būtų kontroliuojama“, – sakė I.Šimonytė.

Surengė protesto akcijas

Neapsikentę valdžios delsimo atlaisvinant karantino pančius smulkiesiems verslininkams, penktadienį prie Vyriausybės ir kitų Lietuvos miestų savivaldybių šie surengė nedideles protesto akcijas, degdami gedulo žvakes ir nešdami laidotuvių vainikus, kaip mažųjų verslų mirties simbolį.

Tokiu būdu buvo reaguojama į trečiadienį priimtą Ministrų kabineto sprendimą atidėti karantino švelninimo klausimą, kuriuo turėjo spręstis grožio salonų ir ne maisto prekių parduotuvių likimas.

Ministrė pirmininkė I.Šimonytė trečiadienį tvirtino, kad smulkiųjų verslininkų darbo klausimas bus sprendžiamas kitą savaitę. Pirmadienį šį klausimą verslo asociacijų atstovams spręsti žadėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.