Seimo narys Vytautas Bakas įregistravo tai numatantį Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą.
Jame siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui, vykdant tarnybines pareigas ir galimai padarius teisės pažeidimą dėl tarnybinės rizikos ribų viršijimo (jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, jo atžvilgiu pareikštas ieškinys ar paduotas skundas (prašymas, pareiškimas), užtikrinama valstybės parama, t. y. šiam asmeniui iš valstybės ar savivaldybės institucijos lėšų kompensuojamos teisinių paslaugų išlaidos ar jų dalis. Įstatymo projektu nustatoma, kad ši kompensaciją skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.
„Valstybės parama tarnybinės rizikos viršijimo atveju leis padidinti valstybės tarnautojų saugumo jausmą, motyvaciją, o kartu ir valstybės tarnybos patrauklumą“, – sako Mišrios Seimo narių grupės narys V. Bakas.
Anot parlamentaro, pastaraisiais metais stebima tendencija, kai valstybės tarnautojų sprendimais nepatenkinti įtakingi ir didelius finansinius išteklius valdantys asmenys/įmonės inicijuoja ieškinius/civilinius procesus, reiškia didelius ieškinius atsakovais traukdami ne konkrečią valstybės instituciją, kurioje sprendimas priimtas, o jį priėmusį valstybės tarnautoją kaip fizinį asmenį.
„Žinomi atvejai, kai teisiniu procesu piktnaudžiaujama, siekiama nubausti valstybės tarnautoją ar pareigūną už sprendimus, kurie nėra palankūs siauroms interesų grupėms. Tokiu būdu valstybės tarnautojai patiria netiesioginį spaudimą dėl to, kad vykdo savo pareigas, nes yra įtraukiami į teisinius procesus, patiria asmeninių finansinių išlaidų užsitikrindami teisinę pagalbą tokiose bylose, dalyvaudami teismų procesuose. Tokia praktika gali atgrasyti tarnautojus nuo sąžiningo savo pareigų vykdymo, yra rizika, kad nebus priimami sprendimai, kuriais siekiama ginti viešąjį interesą ir spręsti įsisenėjusius klausimus aplinkosaugos, sveikatos, mokestinėje ir kitose svarbiose srityse. Tokiuose procesuose svarbu užtikrinti tinkamą valstybės interesų/viešojo intereso atstovavimą“, – sako V. Bakas.
Jis pastebi, kad siekdami interesų balanso valstybės tarnautojai veikia gana aukštos tarnybinės rizikos sąlygomis.
„Valstybės tarnautojui pažeidus šį balansą ir padarius teisės pažeidimą, jis dėl to galimai patirtų tiek turtinę (teisinių paslaugų išlaidos ir kt.), tiek neturtinę (dvasiniai išgyvenimai, reputacijos pablogėjimas ir kt.) žalą, net jei vėliau būtų įrodyta, kad tarnybinė rizika buvo pateisinama, t. y. valstybės tarnybos institucijai keliamo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir valstybės tarnautojas ėmėsi būtinų priemonių, kad apsaugotų įstatymų saugomus interesus. Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybės paramos tarnybinės rizikos viršijimo atveju neužtikrinimas dar neigiamą įtaką valstybės tarnautojų saugumo jausmui ir dėl to varžo jų veikimo laisvę, mažina motyvaciją, o kartu ir tarnybos patrauklumą“, – sako V. Bakas.
Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų valstybės tarnautojams tais atvejais, kai jie yra traukiami teisinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų teisės pažeidimų viršijus tarnybinės rizikos ribas.
