Jų metu nesilaikyta jokių karantino apribojimų – nedidelėje patalpoje susitiko būrys žmonių, dauguma jų buvo be kaukių, iš rankų į rankas perdavinėjimas mikrofonas, bučiuojamos grindys. Apeigos vyko Kauno Šri Šri Nitai Gaura Čandra Šventykloje.
„Ar religinėms bendruomenėms karantinas negalioja? Gal jų narių gydymu pasirūpins Dievas?“ – klausė naujienų portalo Lrytas.lt skaitytojas.
Šventyklos ir bendruomenės prezidentas Denisas Kudriavcevas (Devanatha das) pranešė, kad panašios abejonės išsakomos ne pirmą kartą.
„Šventykloje gyvena vienuoliai ir vienuolės. Tai nebuvo viešas renginys, tai buvo tam tikros religinės-dvasinės apeigos, kuriose dalyvavo šventyklos gyventojai“, – aiškino D.Kudriavcevas.
Įvertinęs pastabas jis pažadėjo kitų vaizdo transliacijų metu nurodyti, kad visi apeigų dalyviai yra Šventyklos gyventojai.
Krišnos sąmonės judėjimas kilęs iš Rytų, jis turi glaudžias sąsajas su induistine tradicija. Krišnos sąmonės judėjimo teologija kilo iš vaišnavų tradicijos induizme.
Vakarų pasaulyje krišnaizmas didžia dalimi paplito indo Bhaktivedantos Svami Šrila Prabhupados pastangomis. Jis išvertė Vedų (induizmo šventraščių) dalis į anglų kalbą ir išvyko į JAV bei 1966 metais Niujorke įkūrė tarptautinę Krišnos sąmonės bendriją (ISKCON).
Vieną iš pagrindinių krišnaitų šventraščių „Bhagavad Gita“ į lietuvių kalbą 1940 metais išvertė filosofas Vydūnas.
