Šiuo metu į Lietuvą atvykti dėl humanitarinių priežasčių leista 792 Baltarusijos piliečiams. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, 367 iš šiuos leidimus gavusių žmonių jau yra Lietuvoje, kada kiti kirs Lietuvos sieną – nėra aišku.

Ir nors praėjusias metais kaimyninės šalies piliečiai galimybe atvykti į Lietuvą naudojosi aktyviau, panašu, kad išvykti iš Baltarusijos per vadinamąjį humanitarinį koridorių jiems tampa vis sunkiau. Tai patvirtina ir baltarusių prašymų atvykti sulaukiančios mūsų šalies institucijos, ir Lietuvoje veikiančios pagalbos nuo režimo persekiojimo bėgantiems organizacijos atstovai.

URM: „Lietuvos ambasada užklausų sulaukia“

Nuo praėjusių metų rugpjūčio persekiojamiems Baltarusijos piliečiams Lietuva nemokamai išduoda nacionalines vizas ir suteikia politinį prieglobstį.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pripažįsta, kad nors į Lietuvą Baltarusijos piliečiai gali atvykti ir su Lietuvos nacionalinėmis arba nacionalinėmis humanitarinėmis vizomis, tačiau tą padaryti ne visada įmanoma dėl Baltarusijos taikomų apribojimų piliečių išvykimui.

„Lietuvos ambasada Minske kasdien sulaukia nuo kelių iki keliolikos paklausimų, kaip būtų galima pasinaudoti šia atvykimo į Lietuvą procedūra“, – naujienų portalo lrytas.lt redakcijai atsiųstame komentare teigė URM atstovai.

Ministerijos žiniomis, Lenkija taip pat taiko panašias priemones Baltarusijos piliečiams.

Prieglobsčio prašyti neskuba

Iš ministerijų turimos informacijos matyti, kad skubiai palikti savo šalį dažniausiai ryžtasi jaunesni, šeimų nesukūrę žmonės, kurie ieško galimybių išvykti iš Baltarusijos dėl gresiančio pavojaus, bet esama ir tokių atvejų, kad galimybių palikti šalį ieško ir šeimos su vaikais.

„Dažniausiai atvyksta jauni žmonės ir po vieną, tačiau be abejo yra tokių, kurie atvyksta su visa šeima ir nori Lietuvoje kurti savo gyvenimą“, – kalbėjo VRM patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Anot jos, baltarusių prašymus nagrinėja URM ir, jei prašymas tenkintinas, jis teikiamas VRM, kuri rengia įsakymą dėl leidimo atvykti dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Pati VRM baltarusių prašymų nenagrinėja.

Į Lietuvą saugesnio prieglobsčio ieškosi atvykstantys baltarusiai pasidomėję galiojančiomis tvarkomis patys neskuba prašyti pabėgėlio statuso, Viena iš priežasčių, kodėl to daryti neskubama yra tai, kad šio prašymo svarstymo laikotarpiu žmogus negali Lietuvoje legaliai dirbti.

„Šiuo metu prieglobsčio pasiprašė 86 asmenys. Tai labai sudėtingas sprendimas, kuri priimti tikrai nėra lengva. Kadangi prieglobsčio suteikimas reiškia, kad jei jis asmeniui suteikiamas dėl politinių priežasčių, pavyzdžiui galiojantis politinis režimas kelia pavojų gyvybei, toks asmuo negalės grįžti į gimtinę iki kol pasikeis politinis režimas. Tai yra pakankamai neapibrėžtas laikas, todėl žmonės nesiryžta priimti tokio drastiško sprendimo ir palikti savo šeimas, draugus ir savo kurtą aplinką ilgiems metams“, – sakė ji.

Slepiasi pačioje Baltarusijoje

Baltarusiams Lietuvoje padedančios organizacijos „Dapamoga“ įkūrėja Natalija Kolegova naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad šiuo metu į Lietuva atvyksta vis mažiau baltarusių: „Tai susiję su situacija šalyje. Šiuo metu paprasčiausia išvykti turint vadinamąją nacionalinę „D“ tipo vizą ir jau pasirašytą darbo sutartį. Bet tuo pasirūpinti nėra lengva ir tam reikia laiko. Anksčiau žmonės galėjo išvykti dėl to, kad jiems grėsė pavojus. Toks skubus išvykimas galėjo būti ir neturint vizos – tai galimybė pasinaudoti vadinamuoju humanitariniu koridoriumi. Taip žmonės bėgo nuo represijų“.

N. Kolegova atkreipė dėmesį, kad nors ir Lietuva iš savo pusės laiko humanitarinį koridorių atvirą, iš Baltarusijos iš pusės jis užsidaro. Šie ribojimai naudotis humanitariniu koridoriumi veikia nuo praėjusių metų gruodžio 21-iosios. „Sakoma, kad viskas dėl pandemijos, bet iš tiesų taip norima sėti paniką ir baimę. Tikimasi, kad suvokę, jog neturi kur bėgti, žmonės neis į gatves, neprotestuos“, – kalbėjo ji.

Anot jos, dabar dėl savo gyvybės besibaiminantys baltarusiai turi galvoti apie kitas išeitis: „Nuo represijų baltarusiai gali bandyti išvykti į Rusiją ir ten slėptis. Taip pat yra bandančių slėptis pačioje Baltarusijoje arba bandyti išvykti į Ukrainą.“ Pašnekovė pasakojo, kad jau yra atvejų, kai porą mėnesių Lietuvoje praleidę baltarusiai grįžo į tėvynę ir nuo režimo persekiojimo slapstosi šalies viduje.

L. Kasčiūnas: „Ekonominės sankcijos veikia“

Seimo Naciobalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė girdėjęs apie atvejus, kai norintys iš šalies išvykti baltarusiai to padaryti negali.

„Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka naudojasi pandemija, kad galėtų uždaryti šalį. Žmonėms paprasčiausiai draudžiama išvykti. Įdomu tai, kad kitos šalys tokiais atvejais neleidžia į šalies teritorija atvykti, o čia – išvykti“, – apie ironišką situacija kalbėjo politikas.

Anot jo, vienintelė efektyvi pagalbos priemonė dėl demokratijos kovojantiems baltarusiams – tikslingas Europos Sąjungos spaudimas režimui. Ir nors Lietuvoje šiuo metu gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ne kartą viešai yra sakiusi, kad ES nusisuko nuo Baltarusijos ir dabar sprendžia tik savo vidaus problemas, L. Kasčiūnas su tuo nesutinka: „Ekonominės sankcijos ima veikti, tai ne kažkoks nuogąstavimų pareiškimas... Suprantu, visuomet norisi, kad būtų geriau. Esama ir dar vienos problemos – Baltarusija turi integracinę erdvę – Rusiją, tad kai taikomos kokios nors sankcijos visuomet yra rizika dar labiau nustumti šalį į kaimynės glėbį.“

Anot pašnekovo, sankcijos yra teigiamas dalykas, mat jei asmuo, kuriam taikomos sankcijos ima keistis, nebetarnauja režimui, jis išbraukiamas iš šio sąrašo. „Turime suprasti tai, kad raktas, kuris reikalingas transformacijai, yra pačios Baltarusijos visuomenės rankose.“