Pirmadienį su tokiu pareiškimu į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen kreipėsi Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanė Loreta Skurvydaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas bei Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas Marius Sirutavičius.
Tuo metu Genocido centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas teigia, kad dalis darbuotojų nepatenkinti pradėta vykdyti įstaigos pertvarka, ir jie kelia triukšmą bendruomenėje.
Kaltina politizavimu
„Esami duomenys leidžia teigti, kad 2020 metų vasarą pasikeitus centro generaliniam direktoriui jo veiklos kryptį pradėjo lemti ne atodaira į ekspertinę mokslininkų nuomonę, o politizuotas elementarius istorinių šaltinių kritikos reikalavimus ignoruojantis požiūris į jautrius, visuomenę skaldančius skaudžios praeities įvykius“, – teigia laiško Seimo vadovei autoriai.
Anot istorikų, matomos pastangos varžyti LGGRTC dirbančių tyrėjų laisvę, pajungti jų tyrimus menkai pagrįstų idėjų sklaidai, o pačią instituciją paversti primityviai suprantamo informacinio karo citadele.
Laiške tvirtinama, kad dėl to centrą palieka arba yra atleidžiami aukštos kvalifikacijos specialistai, „mažinamos šios institucijos galimybės kompetentingai atlikti jai patikėtas užduotis“.
„Atsižvelgdami į tai, šį raštą pasirašantieji pareiškia, kad esamomis sąlygomis nemato galimybių ir toliau bendradarbiauti su LGGRTC ir atsiriboja nuo neprofesionalių jį reprezentuojančių asmenų pareiškimų“, – rašoma kreipimesi.
Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros vedėjas M. Sirutavičius pirmadienį BNS sakė šį kreipimąsi pasirašęs, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją Genocido centre, nes pažįsta ten dirbančius specialistus ir girdi jų pasakojimus.
„Jie patiria tam tikrą spaudimą, tai nėra jokia paslaptis“, – teigė jis.
Pasak M. Sirutavičiaus, apie bendradarbiavimo nutraukimą užsimenama, siekiant, kad situacija būtų sprendžiama.
Mokslininkai ragina už Genocido centro priežiūrą atsakingas institucijas kuo skubiau imtis būtinų veiksmų, kurie atkurtų akademinės bendruomenės pasitikėjimą šia institucija.
„Mūsų manymu, prie to prisidėtų ne vien vadovo atsakomybės ir kompetencijos klausimo svarstymas, bet ir politinės LGGRTC kontrolės mažinimas, panaikinant dabar prie centro veikiančią visuomeninę tarybą“, – teigia laiško autoriai.
Jie taip pat siūlo prie Genocido centro sudaryti mokslinę tarybą, į kurią savo atstovus deleguotų šalies akademinės institucijos, vykdančios istorinius tyrimus.
Antradienį Seimo pirmininkė planuoja susitikti su keliais LGGRTC darbuotojais ir aptarti padėtį.
Nepatenkinti darbuotojai
Praėjusią savaitę naujienų portalas lrt.lt pranešė, kad dalis Genocido centro mokslininkų kreipėsi į įstaigos generalinį direktorių Adą Jakubauską ir Seimo vadovus, sakydami, kad pasikeitus centro vadovybei tyrimai tampa ideologizuoti ir politizuoti.
Pažymima, kad LGGRTC centro vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“, taip pat viešai skelbia neatsakingus ir neobjektyvius pareiškimus bei interviu centro vardu.
Darbuotojai taip pat reiškė susirūpinimą, kad centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas, o dėl vadovybės spaudimo darbą palieka patyrę istorikai.
Po kreipimosi apie atsistatydinimą pranešė generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigas ėjęs Vidmantas Valiušaitis. Anot Genocido centro darbuotojų, jam buvo sukurtas specialus etatas.
A. Jakubauskas: įtampą kelia pertvarka
Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas A. Jakubauskas.
Jis pirmadienį BNS komentuodamas susidariusią situaciją teigė, kad įtampa centre kilo pradėjus pertvarką.
„Pradedant reformas, o reformuoti įstaigą reikia, visuomet atsiranda dalis žmonių, kurie yra nepatenkinti. Kaip taisyklė, tokių žmonių yra mažuma, bet kai sutrikdyta žmonių komforto zona, jie pradeda priešintis“, – sakė A. Jakubauskas.
Jis tvirtino penktadienį surengęs Genocido centro Istorijos departamento darbuotojų pasitarimą. Direktoriaus teigimu, per jį paaiškėjo, kad problema išpūsta, o kai kurie LGGRTC raštą pasirašę darbuotojai nežinojo, ką pasirašo.
„Vieni sakė: aš pritariu vienam punktui, kiti sako: aš pritariu kitam punktui, o tokios bendros pozicijos ir nebuvo. Čia buvo trijų-keturių žmonių pozicija neva centre kažkas negerai“, – sakė direktorius.
„Bet centre reikia taisyti organizacinę darbo kultūrą, komunikaciją, centrą reikia reorganizuoti. (...) Pinigai buvo neatsakingai leidžiami, norime padaryti tvarką. Žmonės pripratę arba mažai veikti, arba nežymiai veikti ir už tai gauti atlyginimą“, – pabrėžė jis.
A. Jakubauskas tvirtino norįs sukurti darbo užmokesčio sistemą, kad daug dirbantys istorikai uždirbtų orų atlyginimą, o mažiau dirbantieji mažiau ir gautų.
Anot jo, taip pat norima įvesti tyrimų kokybės standartus, kad nekiltų abejonių dėl jų.
Komentuodamas Istorijos instituto ir universitetų atstovų laišką, LGGRTC direktorius atmetė kaltinimus dėl istorinių tyrimų politizavimo.
„Galiu pasakyti, kad jokio politizavimo, jokio spaudimo iš politikų nebuvo. Per pusę metų, kai vadovauju centrui, nė vienas politikas nei iš kairės, nei iš dešinės man nėra paskambinęs ir nurodęs, ką turiu daryti“, – BNS sakė A. Jakubauskas.
Jis apgailestavo, kad centre nedirbantys istorikai ima vertinti jo vidaus reikalus ir veiklą.
„Man labai keista, kad kolegos iš kitų institucijų, iš šono, ima vertinti. Mano galva, tai nėra etiška, mes nevertiname nei Istorijos instituto, nei Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, nei kitų aukštųjų mokyklų mokslininkų darbų“, – sakė LGGRTC vadovas.
