Jurbarko rajono savivaldybė yra viena saugiausių Lietuvoje: šeštadienio duomenimis, čia sergamumas tik 136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Lietuvoje jis yra 448,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 2 savaites.
Ministrų kabinetas žada pirmadienį pristatyti pratęsto karantino atlaisvinimo planą. Portalo lrytas.lt kalbinti jurbarkiečiai sakė įsiminę Vyriausybės pažadus, kad apribojimų beveik neliks, kai bus pasiektas 200 susirgimų 100 tūkst. gyventojų lygis. Jį Jurbarko rajonas jau yra pasiekęs.
Nauda – visiems Lietuvos žmonėms
Pasiūlymą VESK teiksiantis nepartinis rajono meras S.Mockevičius įsitikinęs, kad atlaisvinus karantino gniaužtus vienoje savivaldybėje naudos turėtų mokslininkai: jie galėtų geriau stebėti epidemiologinę situaciją šalyje, mokytis iš padarytų klaidų.
„Negalime laukti ir stebėti, kas bus. Gyventojai yra pavargę. Kuo ilgiau ta riba tempiama, tuo ilgiau nepasitikima savo Vyriausybe, savo vadovais. Mes negalime gyventojų laikyti nežinioje“, – savo pasiūlymą LRT radijui aiškino jis.
S.Mockevičiaus žodžiais, pokyčiais Jurbarko rajone galėtų būti testuojamas karantino atlaisvinimo modelis. Siūlydamas nuosaikaus išėjimo iš karantino scenarijų, jis rėmėsi statistika. Pavyzdžiui, per penktadienį Jurbarko rajono savivaldybėje užfiksuotas 1 susirigimo atvejis, tą pačią dieną praėjusią savaitę – 3, vadinasi, dienos atvejų pokytis yra neigiamas – 66,7 proc.
Vis dėlto rajono meras pritarė, kad prieš karantino sąlygų atlaisvinimą savivaldybėje visus gyventojus reikia įspėti, kad siekiama bendro tikslo.
Anot S.Mockevičiaus, nuo karantino pavargusiems gyventojams reikia suteikti viltį. Sekanant, kas vyksta Jurbarko rajone, tai teiktų viltį visiems Lietuvos žmonėms. Matydami pavyzdį visi būtų atsargesni, siektų mažesnių sergamumo skaičių.
„Lengviausia yra nieko nedaryti. Bet mes siūlome patys dalyvauti tame pagalbos visai Lietuvai eksperimente“, – aiškino Jurbarko rajono meras.
Visos avys turi būti vienodos?
Nors S.Mockevičius prakalbo apie pasiūlymas atlaisvinti karantino gniaužtus, apie tai oficialiai niekur nepaskelbtas. Vis dėlto Jurbarko gyventojai išgirdo rajono vadovo žodžius.
Jurbarko K.Donelaičio gatvėje sutiktas Rimtautas prisipažino kasdien sekantis koronaviruso statistiką. „Žinau, kad rajone sergamumo rodiklis gerokai žemesnis nei Lietuvos rodiklis. Tai nejaugi visos avys turi būti vienodos? Visas iš aptvaro išleis vienu metu?“ – klausė vyras.
Jo nuomone, taip Vyriausybei elgiantis niekas nesistengs, kad sergamumo skaičiai sumažėtų. O kai bus konkrečių pavyzdžių, kaip galima išsilaisvinti, tada sukrus ir kiti.
„Žinoma, atsiras ir karantino atlaisvinimo priešininkų. Štai mano kaimynė mokytoja. Jai visai patinka sėdėti namuose, nuotoliniu būdu mokyti moksleivius. Moteris pati prisipažino, kad dabar už nieką neatsakinga, kaip bus, taip bus. Atlyginimą gauna, pensija čia pat, tai ko skubėti į mokyklą?“ – pasakojo Rimtautas, pridūręs, kad už griežtą karantiną pasisako tie, kurie gauna atlyginimus iš valstybės biudžeto.
Vaikai prašosi atgal į mokyklas
„Kad karantinas baigtųsi, nori ne tik Jurbarkas, bet ir visa Lietuva. Tik jeigu mes atlaisvinsime gniaužtus, plūstelės žmonės, ar mes neprisivirsime košės?“ – nuogąstavo į prekybos centrą „Norfa“ šeštadienį atvažiavusi apsipirkti Edita Gylienė.
Ji svarstė, kad taip gali nutikti ir dėl to, kad laisviau pasijutę, daugiau pradėję bendrauti Jurbarko žmonės gali vėl padidinti sergamumo statistiką. Tačiau čia pat pripažino, kad iš karantino duobės pagaliau kažkaip reikia pradėti lipti. „Tegu apie tai valdžia ir galvoja“, – nusprendė moteris.
Nuotoliniu būdu pedagoge dirbanti E.Gylienė neslėpė, kad per karantiną iš moksleivių pirmą kartą gyvenime išgirdusi, jog pasiilgo mokytojos, kad nori grįžti į mokyklą.
„Visi vaikai nori į mokyklą. Pasirodo, namuose nėra taip gera, kaip aiškino. Man taip pat dirbant namuose darbo yra daugiau, nes pasiruošti mokyti nuotoliniu būdu reikia daug daugiau laiko. Juk mokykloje su vaikais bendrauju tiesiogiai, čia ir dabar, manęs klausia, aš atsakau. Yra ryšys. Jau vien kad parodyčiau medžiagą per kompiuterį, kiek reikia dirbti? Daug paprasčiau viską užrašyti ant lentos“, – dėstė Jurbarko pedagogė.
Finansininkei pasiūlė valytojos darbą
Jurbarkietė Jurgita Valantinienė – bedarbė. Finansininkei siūlo tik valytojos darbą ir tai tik 0,25 etato.
„Galėčiau ieškotis darbo Kaune, bet važinėti iš Jurbarko dabar neįmanoma. Autobusų mažai, o ir suvaržymai trukdo. Todėl jeigu bent Jurbarke juos sumažins, jeigu ims dirbti įmonės, tai gal ir darbo atsiras“, – svarstė moteris.
Politika besidominti jurbarkietė pabrėžė, kad toks pasiūlymas nuskambėjo iš Jurbarko rajono, kurį valdo nepartinis meras, o taryboje – net devynių partijų atstovai: „Kitose savivaldybėse, kur taryboje kėdes užsėdę konservatoriai ar liberalai, tokių naujovių tikrai niekas nesiūlys.“
Tuo tarpu Gintarė baiminosi, kad Jurbarkas dėl tokio pasiūlymo užsitrauks Vyriausybės nemalonę: „Aš pati abiem rankomis už karantino atlaisvinimą, nes kasdien skaitome apie nelogiškuw draudimus. Bet internete jau teko skaityti ir daugybę komentarų, kad Jurbarkas susargdins Lietuvą, kad rajoną reikia aptverti spygliuota viela ir panašiai. Pasirodo, karantinas daug kam patinka. Tai ir sėdėsime iki gruodžio, kaip žada.“
Gintarė nesuprantanti tokių žmonių: gyvena Vilniuje, į Jurbarką atvažiuoti nežada ir nelabai žino, kur jis yra, tai ko purkštauja? Kodėl neleisti pabandyti bent vienam rajonui atsitiesti?
Kvailesnių suvaržymų nesurasi
Tuo įsitikinęs jurbarkietis Kęstutis. Jis beveik kasdien kalbasi su Vokietijoje gyvenančiais giminaičiais, tad turi su kuo palyginti. „Tokių baisių karantinų kaip Lietuvoje Europoje mažai kur yra“, – atsiduso vyras. Jį labiausiai pykdo ne griežti, o kvaili suvaržymai.
Tačiau dėl rajono vadovo pasiūlymo jis skeptiškas – Vyriausybė atlaisvinti gniaužtus tikrai neleis. „Todėl ir kalbos apie atlaisvinimus Jurbarko rajone atrodo kaip girto sapaliojimai prie butelio“, – šyptelėjo Kęstutis.
Karantino grimasų Jurbarke išties galima pastebėti. Atrodytų, jeigu padėtis tokia rimta, jeigu siekiama kuo greičiau nustatyti susirgimų atvejus, COVID-19 patikros punktas prie Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bent iki pietų turėtų dirbti ir savaitgaliais.
Tačiau šeštadienį angare, į kurį savo transportu turi atvykti tiriamieji, ilsėjosi greitosios pagalbos automobilis, palapinė medikams buvo tuščia.
Jokios informacijos apie patikros punkto darbo laiką nerasi ir savivaldybės interneto svetainėje. Nors žadėta, rajonas iki šiol nepaskelbė savo telefono numerio, kuriuo galėtų būti registruojami atvykstantieji į patikros punktą. Skambinti reikia Karštosios koronaviruso linijos bendru telefonu, taip apkraunant konsultantus.
Skelbiama, kad registruotis į mobilųjį patikros punktą Jurbarke gali kiekvienas rajono gyventojas, bet prioritetai teikiami asmens sveikatos priežiūros darbuotojams, socialinės globos įstaigų darbuotojams, pareigūnams.
Nejaugi sunku dėvėti kaukę?
Į Jurbarką iš Kidulių pusės atvykstančiuosius tikrinę policijos pareigūnai taip pat apie rajono valdžios pasiūlymą girdėję tik iš televizijos pranešimų.
„Mes nieko negalvojame. Kaip pasakys, taip ir darysime“, – savo nuomonės nenorėjo išsakyti policininkai.
Tikrinti vairuotojus nebuvo sunku, dauguma jų, taip pat ir keleiviai buvo pasiruošę dokumentus, pažymas apie kelionės tikslą. Apgręžti prireikė vos vieną kitą automobilį.
Vis dėlto pasiūlymas atlaisvinti karantiną Jurbarke turi ir priešininkų. „Nereikia to daryti. Juk turime neseną Raseinių pavyzdį, kur padėtis buvo labai grėsminga. Ar sunku dėvėti kaukę, nevaikščioti pas kaimynus?“ – klausė Tatjana Kozlova. Jeigu pensininkei reikia pagalbos, ji paskambina telefonu ir visada sulaukia.
Moteris vardijo: namuose turi televizorių, ką paskaityti. Ji prenumeruoja tris žurnalus ir laikraštį, o kai vyras buvo gyvas, paštininkė atnešdavo net vienuolika žurnalų ir penkis laikraščius. Tiesa, visą mėnesį ji nebuvo bibliotekoje, tai nežino, dirba ar ne.
„Sėdi namuose ir tupėk“, – užbaigė pensininkė. Paklausta, kada paskutinį kartą matė sūnų, ji galėjo atsakyti tiksliai: vasario 13-ąją bus du mėnesiai. Bet pakentėti, juos nuomone, galima ir ilgiau.
