„Informavau premjerę, kad, žiūrint bent jau iš Vilniaus miesto perspektyvos, vienintelis ribotumas, neleidžiantis paskiepyti daugiau žmonių, yra vakcinų trūkumas. Kai bus daugiau vakcinų, mes pasiruošę kelis kartus padidinti skiepijimo skaičių. Tam yra paskirtos keturios poliklinikos, visose skiepijimo procesas vyksta sklandžiai. (...)
Bet, grubiai tariant, esame pasiruošę smarkiai padidinti vakcinavimo apimtis, jeigu tik bus pakankamai vakcinų“, – tvirtino R.Šimašius.
Vilniaus miesto mero teigimu, šiuo metu per dieną, priklausomai nuo gaunamo vakcinos dozių kiekio, sostinėje paskiepijama apie 1000 žmonių. Tačiau, anot jo, per kelias dienas būtų galima šias apimtis padidinti iki 5000 paskiepijamų asmenų per parą. „Jeigu reikėtų, turbūt ir iki keliolikos tūkstančių per dieną padidintume“, – įsitikinęs R.Šimašius.
R.Šimašius: mes viešųjų ryšių akcijomis šiuo metu neužsiiminėjame
Meras pridūrė, kad nemato problemos dėl klausimo, kur būtų galima paskiepyti tiek žmonių, nes mieste yra daug sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose ir geriausia vykdyti vakcinacijos procesą. O jei nutiktų taip, kad reikėtų papildomų vietų, kur galėtų būti skiepijami asmenys, jas surasti nebūtų sunku.
„Man atrodo, kai kelios savivaldybės paskelbė tokias simbolines vietas, kur skiepijimas vyksta, uždavė keistą toną, tarsi vieta būtų labai didelė problema. Noriu pabrėžti, kad skiepijimo vieta, skirtingai nuo ligoninės vietų, yra apskritai neegzistuojanti problema. Nėra tokios problemos“, – tikino Vilniaus miesto meras.
Jis pabrėžė, kad kai kuriais atvejais svarbu rasti ne vieną tam tikrą vietą, kurioje būtų galima vakcinuoti žmones, o gebėti vykti į skirtingas lokacijas, pavyzdžiui, moksleivius ir mokytojus paskiepyti mokyklose.
Pasiteiravus, kodėl kituose miestuose senjorai jau sulaukia skambučių dėl registracijos į skiepijimo eilę, o Vilniuje – dar ne, sostinės meras R.Šimašius atrėžė neužsiiminėjantis viešųjų ryšių akcijomis ir besivadovaujantis Vyriausybės numatyta eiliškumo tvarka.
„Mes viešųjų ryšių akcijomis šiuo metu neužsiiminėjame. Iš tikrųjų tiksliai žinome, ką turime skiepyti, jokių problemų dėl to neiškyla, kas turi būti skiepijami, yra suregistruojami. Nežinau, ar padarius atskirą senjorų surašymą bus nuo to geriau, ar ne. To reikšmė yra nulinė“, – aiškino jis.
Ar nesiskiepiję mokytojai galės dirbti kontaktiniu būdu?
Paklaustas, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio pasvarstymai apie tai, kad mokytojai, kurie nėra pasiskiepiję, galbūt negalės grįžti prie kontaktinio mokymo, yra tik jo, ar visos savivaldybės pozicija, R.Šimašius atsakė, kad šiuo klausimu yra įvairių pasvarstymų.
„Turiu pasakyti, kad kol kas viskas yra pasvarstymai. (...) Aišku, svarstymų yra labai įvairių, įskaitant ir tokių, pradedant nuo to, kurioje vietoje atskirai mokytojai atsiranda skiepijimo eilėje, kai tai susiję su grįžimu nuo nuotolinio mokymo link kontaktinio.
Be abejo, taip pat su teise dirbti tam tikrą darbą, jeigu esi ar nesi pasiskiepijęs. Reguliacinių priemonių, man atrodo, čia reikėtų, o kokios jos turėtų būti – atskiras klausimas. Mes turėtume gerbti kiekvieno asmens teises, bet, kita vertus, jos neturėtų varžyti kitų asmenų teisių“, – kalbėjo meras.
Vilniaus meras ketvirtadienį vakcinavimo nuo COVID-19 planą aptarė su premjere I.Šimonyte.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda šiuo klausimu gyvai diskutavo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o telefonu bendravo su Klaipėdos ir Šiaulių miestų merais Vytautu Grubliausku bei Artūru Visocku. Prezidentas yra sakęs, kad Lietuvoje iki vasaros vidurio turėtų būti paskiepyta apie 70 proc. arba apie 2 mln. šalies gyventojų.
G.Nausėdos teigimu, šio tikslo nepakeis ir farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ žinios apie mažesnį nei planuotą vakcinų Lietuvai tiekimą.
