Kritikos dėl komentarų apie Holokaustą sulaukęs Seimo konservatorių frakcijos atstovas Valdas Rakutis sako savo tekstu siekęs atskleisti platesnį šio reiškinio vaizdą, kad jis daugiau nepasikartotų.

„Turime suprasti, iš kur atsiranda tokie dalykai, kaip žmonės elgiasi tokiomis sąlygomis, kad nebūtų daugiau tokio Holokausto. Čia labai aiškus tikslas yra“, – BNS trečiadienio vakarą sakė politikas.

Jis tikino, kad neturi jokių antisemitinių nuostatų.

„Man tos reakcijos ne visos patinka. Aš tikrai nenorėjau sukelti problemų. Tikrai neturiu jokių antisemitinių nuostatų, kaip gaunu dabar visokių tokių laiškų. Labai šią tautą gerbiu“, – teigė Seimo narys.

„Aš šitoje vietoje noriu pasakyti, kad Holokaustas, kaip reiškinys, jei mes nesuprantame jo priežasčių, mes vėl jį turėsime. Gal ne žydų tautos atžvilgiu, kitos tautos“, – sakė V. Rakutis.

Politiko komentare daugiausia kritikos sulaukė jo pastabos apie žydų bendradarbiavimą su nacių ir sovietų režimais.

Pats V. Rakutis teigė, kad apie užsiminė, norėdamas parodyti platesnį kontekstą, kad Holokausto procese dalyvavo ne tik vokiečiai, bet ir kitos tautos.

„Kada mes kalbame apie Holokaustą, dažnai nueiname paviršiumi ir į tipinius teiginius, kad vokiečiai, vokiečių tauta naikino žydus ar kažkaip panašiai, kas, aišku, iš dalies yra teisinga, tą valstybę buvo apėmusi nacistinė banga. Bet kada mes kalbame apie praktinį Holokaustą, tai tame procese dalyvauja daug įvairių tautų“, – kalbėjo politikas.

„Tekste buvo paminėtas atvejis, kada žydų tautos žmonės tame dalyvavo. Tai yra labai paprasta suprasti. Jie buvo suvaryti į getus, o getai turėjo savo administraciją. Čia nebuvo jokia žydų savivalda ar kažkokie rinkti tautos atstovai. Tai buvo vokiečių tautos įrankis. (...) Natūralu, kad geto valdžia nėra tas pats žaviausias dalykas, natūralu, kad jie turėjo išgyventi tomis sąlygomis ir priėmė įvairius sprendimus“, – sakė V. Rakutis.

„Čia aš ir užsiminiau apie šitą formą, kada tarsi neįmanomas dalykas, kada tos pačios tautos žmonės dalyvauja tame naikinime, bet jie nelabai turi kitos ir išeities. Tai prievartiniai dalykai, išgyventi reikia“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad šis ir kiti kolaboracijos su naciais pavyzdžiai, siekiant išgyventi, „Holokausto mechanizme sudaro didelę reikšmę“.

V. Rakutis trečiadienį paskelbė tekstą, kuriame kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių ir sovietų režimais.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė politikas.

Šiuos komentarus pasmerkė Lietuvos žydų atstovai, Izraelio ir JAV ambasadoriai, nuo jų atsiribojo ir konservatorių partijos vadovybė. Konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad V. Rakučio komentare pritrūko adekvatumo ir supratingumo.

V. Rakutis pagal išsilavinimą yra istorikas. Jis yra dėstęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, ėjo patarėjo pareigas Lietuvos kariuomenėje.

Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai ir vietos kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Izraelis daugiau kaip 900 Lietuvos gyventojų yra suteikęs Pasaulio tautų teisuolio vardą už tai, kad rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus.