Trečiadienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Seimo narys Valdas Rakutis sukėlė nemenką skandalą, po kurio nuo jo žodžių atsiriboti teko visai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai.

Viešojoje erdvėje pasirodė parlamentaro V.Rakučio pranešimas, kuriame jis ragino „apžvelgti visas puses“, kad būtų galima geriau suprasti žydų tragedijos priežastis ir padarinius.

„Kaip žinoma, laiko ženklai yra svarbūs tam, kad jie kažką papasakotų, pamokytų, perduotų svarbią žinią jaunajai kartai. Jie turi kalbėti ir jų turi būti klausomasi. Tačiau tam, kad tai įvyktų, žmogus turi būti pasirengęs priimti informaciją. Bet labai sunku tai padaryti, kai mūsų šeimose apie tai nėra kalbama. Tai tema, kuria nėra kalbama. O nekalbama dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia nėra aiškaus naratyvo arba jis toks, kad priimti jį sunku. O gal nežinome, ką pasakyti, nes girdime tik vieną pusę. Jeigu nesupranti pats, kaip gali paaiškinti kitam? Gal turime kalbėti žmonėms suprantama kalba, apžvelgti visas puses, jų idėjas, motyvacijas? Kad nevyktų atmetimo reakcija“, – rašė Seimo narys.

Jis svarstė, kad „hitlerininkus“ reikėtų bandyti suprasti, o ne tiesiogiai smerkti.

„Atrodo, lengviausia suprasti tuos hitlerininkus, nes jie – blogi. Tokie iš esmės blogi. Bet juk jie negimė blogi, o tapo. Tam tikro proceso pagalba buvo tokiais išugdyti. 

Po Antrojo pasaulinio karo europiečiai suprato ir įvertino totalitarizmo pamoką. Tačiau tai buvo pamoka, kurios išmoko tik pusę: naciai yra neabejotinas blogis, tačiau dėl raudonųjų – požiūriai buvo įvairūs. <...>.

Panašiai yra ir Lietuvoje: neretas lietuvis buvo ir komunistų partijos narys, o nemaža dalis mūsų piliečių sovietų laikais padarė didesnę ar mažesnę karjerą. Tai kaip dabar pripažinsi? Neišmoktos istorijos pamokos skatina klaidas kartoti. Nepasmerkus stalinizmo, atsiranda putinizmai“, – skelbė V.Rakutis.

„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie.

Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose.

Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – dėstė parlamentaras.

Frakcija nuo pareiškimų atsiribojo

V.Rakučio mintims pasiekus viešumą nuo jo greitai atsiribojo kolegos. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė trečiadienį pabrėžė, kad partijos kolegos tekste išsakytos mintys nėra frakcijos pozicija.

„V.Rakučio tekste išreikštos mintys nėra frakcijos pozicija. Tai yra Seimo nario asmeninė nuomonė.

Šiandien minime tarptautinę Holokausto dieną. Ši diena skirta pagerbti Holokausto aukas. Turime suprasti, kad mūsų šalį ši tragedija palietė itin skaudžiai, ir turime kalbėti apie atjautą bei atminti žmonių išgyventą siaubą. Nėra jokio pateisinimo Holokaustui – žmonijos tragedijai, pražudžiusiai milijonus šeimų“, – teigė frakcijos seniūnė.

Savo poziciją feisbuke išreiškė ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Man pikta, labai žmogiškai pikta, kad pritrūko adekvatumo, ir supratingumo. Seimo nario nuomonė neturi nieko bendro nei su mano pozicija, nei su nuostatomis, kurias gina mano atstovaujama partija ar Vyriausybė, kurioje dirbu.

Žmogaus gyvybė yra svarbiausia vertybė – amžina šviesa aukoms ir amžina pagarba jų gelbėtojams“, – sakė G.Landsbergis.

F.Kukliansky: „Esu pasibaisėjusi“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad pasirodžiusi publikacija ją šokiravo. „Kartais atrodo, kad sakome vis tą patį, kad kalbame vis apie tuos pačius dalykus, bet pasirodo kai kas pasikeistė“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šiandien ji pasibaisėjusi V.Rakučio straipsniu.

„Jis nėra atsitiktinis žmogus iš gatvės... Man labai keista, kad aš būdama žydė turiu atsakinėti į tokius straipsniui, tai neteisinga, tai negerai... Mes šiadien susirinkome į diskusiją dėl to, kad liudytojų nebėra. Žydų bendruomenė išžudyta ir tai, ką šiandien turime, tėra likučiai“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šią dieną turi būti kalbama ne tik apie žudikus, bet ir apie gelbėtojus.

F.Kukliansky sakė, kad akivaizdu, jog daugybė žmonių, kurie laiko save išsilavinusiais, siunčia jaunimui tokią žinią.

„Tik noriu priminti, kad Lietuva prisiėmė įsipareigojimus ir holokausto iškraipymas yra labaiau smerkiamas nei neigimas. Kaip tik šiandien susiduriame su tokiu atveju, kai žmogus rašęs straipsnį, vargu, ar pats žino, kas yra holokaustas“. Anot jos, toks politiko straipsnis veikiausiai patiks daugeliui, nes „nuramins sąžinę“.

Tikisi, kad komisijos vadovas bus pakeistas

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas kalbėdamas apie situaciją sakė: „Mane liūdina faktas apie kurį nekalbama, bet išdrįsiu pasakyti tiesiai: mūsų viešoje erdvėje yra daug latentiznio atisemitizmo. Daugelis žino, kad vienas ar kitas politikas, mokslininkas ar institucijos atstovas yra, sakykime, švelniai antisemitiškai nusiteikęs ar jo pažiūros kraštutinės ir visi nusiteikę laukia, kad tie žmonės išstos tokią dieną ir pateiks alternatyviais faktais prikaišiotą pasisakymą“.

Anot jo, dažnai pateikiamas ne tikras vaizdinys, o toks, kuris pakylėja labiau lietuviškąją dvasią ir labiau atitinka tautinio pasididžiavimo motyvą, kurį norima paskatinti: „Man labai liūdna, kad į tokius pasisakymus žiūrima, kaip į kažką ginančius, kažką atstovaujančius, reprezentuojančius. Labai tikiuosi, kad po šiandien pasikeis tiek Istorinės atminties komisijos vadovas, tiek sulauksime Lietuvos lyderių pasisakymų, kurie pasmerktų tokią dieną išsakoma tokią poziciją“, – kalbėjo P.Gritėnas.

E.Zingeris traukiasi iš komisijos

Seimo narys Emanuelis Zingeris trečiadienį pranešė, jog traukiasi iš Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos.

„Protestuodamas prieš kai kurias esmines Valdo Rakučio mintis, išsakytas komentare Tarptautinės Holokausto dienos proga, informuoju, jog pasitraukiu iš V.Rakučio vadovaujamos Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos. Manyčiau, kad ponui V.Rakučiui nevertėtų reguliuoti istorinių klausimų ir derėtų pasitraukti iš komisijos pirmininko pareigų“, – savo feisbuko paskyroje pranešė politikas.