Antradienį apie tai pranešusi Lietuvos lenkų sąjungos vicepirmininkė Edita Tamošiūnaitė sakė, kad koordinuoti ši procesą padės 16 Lietuvos lenkų sąjungos skyrių. Jos teigimu, informacija gyventojams bus teikiama ne tik valstybine, bet ir tautinių mažumų, pavyzdžiui, lenkų, rusų kalbomis.
„Manau, kad mūsų akcija yra geras indėlis ir didelė pagalba Statistikos departamentui“, – sakė E. Tamošiūnaitė.
Visuomeninio surašymo koordinatorius Valdemaras Urbanas užtikrino, kad ši pilietinė akcija bus vykdoma laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų. Tik palyginamosios analizės tikslu surinkti duomenys, anot jo, bus saugomi apie 25 metus.
Šiai akcijai vykstant pandemijos metu V. Urbanas užtikrino, kad bus laikomasi visų būtinų su sveikatos saugumu susijusių reikalavimų. Pasak jo, gyventojai galės užpildyti popierinę arba elektroninę anketos formą, taip pat galima bus užpildyti anketą ir telefonu, kurią vėliau bus galima pasirašyti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis tikisi, kad ši visuomeninė akcija pasiseks.
Politikas apgailestavo, kad Lietuvoje turime tokius įstatymus, kad tautybės įrašas pase nėra privalomas.
„Manau, kad yra negerai, kad labai didelis skaičius šalies gyventojų yra be tautybės, ko apskritai negali būti. (...) Manau, kad šitas sprendimas, kad tautybės įrašas nėra privalomas, yra didelė klaida“, – sakė V. Tomaševskis, pasiūlęs Seimui ištaisyti šią klaidą, kad „kiekvienas žmogus žinotų savo tautybę.“
Jo duomenimis, savo tautybės nėra nurodę apie 35 tūkstančių šalies piliečių, kas sudaro per 1 proc., Vilniaus apskrityje – per 2 proc., o Vilniaus mieste – apie 3 proc., tai reiškia, anot politiko, kad 14 tūkst. sostinės gyventojų nenurodė savo tautybės.
