Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo didinti aukštojo mokslo finansavimą ir mažinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, antradienį pranešė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

J.Šiugždinienė antradienį sakė, kad šiandien aukštojo mokslo finansavimas yra vienas mažiausių visose EBPO valstybėse.

„Šią problemą turime labai seniai, todėl siūlome tą sprendimą ir apjungti studijų kryptis, mažinant nuo 8 iki 5. Tai svarbiausia prielaida studijų kokybei stiprinti. Kaip suprantate, mums yra labai svarbu konkuruoti su kitomis valstybėmis“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, šis pokytis iš valstybės biudžeto pareikalaus apie 35 mln. eurų. Šį klausimą Vyriausybė svarstys trečiadienį.

Ministrė teigė, kad turėjo kelis susitikimus su studentais ir moksleiviais ir pridūrė, kad sprendimai nėra skuboti, nors Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ministerijai pažėrė kritikos dėl sprendimų skubos.

„Mes niekur labai neskubame, bet sprendimas jau yra seniai pribrendęs, šitiek tų grupių yra, niekur kitur to nėra, – sakė ji. – Nežinau, ar galime sau leisti laukti dar vienerius metus nekeičiant šios situacijos. Bet čia yra reikalinga tikrai didesnė analizė ir peržiūra. Tai užims tikrai ne mėnesį ir ne du, gali užtrukti ir visus metus, kol viską susidėliosime.“

Taip pat siekiama mažinti grupių, pagal kurias grupuojamos studijų kainos, skaičių.

„Čia yra keli klausimai, ar mes norime stiprinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, ar prie nekokybiškų. Mes turime aštuonias kainų grupes, šiandien studentams, kurie nori studijuoti menus ar mediciną, nepasiseka gauti valstybės finansuojamos vietos, tai jau visą praėjusį dešimtmetį vaikai moka tikrai brangiai už kai kurias studijų kryptis. Tai yra įvairūs studentai su įvairiais talentais, tai mes neturėtumėme susifokusuoti į tai, kad finansavimas didėja vienai grupei ir jų kaina pakyla, o turime žiūrėti į visus“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas sakė, kad šiuo metu finansavimas vienam studentui Lietuvoje siekia apie 4 tūkst. eurų, o dabartinės siūlomos kainos ateityje transformuotųsi į maždaug 25 proc. kainos padidėjimą.

Pažymima, kad tai vyktų nuosekliai, per ateinančius ketverius penkerius metus.

Viceministras paminėjo ir tai, kad pokyčiai svarbūs, nes Lietuva pasižymi dideliu aukštojo mokslo diplomą turinčių žmonių skaičiumi, tačiau tai nereiškia, kad visi tie žmonės turi aukštąjį išsilavinimą.

Apjungs studijų grupes

ŠMSM numato, kad socialinių ir humanitarinių mokslų (istorijos, filosofijos, ekonomikos, politikos, sociologijos ir t.t.) studijų kainų grupė būtų jungiama prie grupės, kurioje yra lingvistikos, literatūrologijos, kalbų studijų kryptys.

Grupę, kuri apima Matematikos, reabilitacijos, slaugos, akušerijos studijas, ketinama jungti prie kitos, kurioje šiuo metu yra fiziniai mokslai, informatika, burnos priežiūra, visuomenės sveikata, farmacija, mitybos studijos.

Anot G.Jakšto, šios studijos yra „tematiškai pakankamai artimos“, o grupių jungimas ir studijų kainų sulyginimas galėtų lemti ir daugiau tarpkryptinių, gretutinių studijų krypčių atsiradimą.

Medicinos studijas siūloma perkelti prie grupės, kuri apima didelę dalį menų studijų, o prie brangiausių, muzikos grupės studijų, prijungti veterinarijos ir odontologijos.

Anot jo, tai daroma atsižvelgus į universitetų gautus pasiūlymus.

Viceministras pabrėžia, kad brangiausių studijų kainas – pilotų rengimo, muzikos – planuojama didinti apie 8 proc., kitose grupėse kaina gali didėti 15-30 proc. „ir dar daugiau“.

Studentai: mažės studijų prieinamumas

Lietuvos studentų sąjunga antradienį pareiškė nepritarianti ministerijos iniciatyvai. Pasak sąjungos, procesas yra skubotas, gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą ir ragina pirmiausiai iš esmės keisti patį studijų finansavimo modelį.

Studentų sąjunga pabrėžia, kad didinant studijų kainą vienam studentui, planuojama mažinti pačių valstybės finansuojamų studijų vietų, be to, tai vers aukštąsias mokyklas didinti ir mokamų studijų kainas.

Viceministras G.Jakštas teigia, kad 2019-aisiais buvo suplanuota apie 13 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų, apie 1,5 tūkst. jų liko neužimta. 2020-aisiais, anot jo, vietų išaugo daugiau nei 3 tūkst., daugiausiai – teisės, socialinių mokslų, verslo ir vadybos srityse, kur nemokamų vietų skaičius padidintas apie du su puse karto, kai šiose kryptyse absolventų įsidarbinimas yra „prastesnis nei vidutinis“.

Anot jo, tai lėmė, jog apie 3 tūkst. studentų, studijavusių mokamose vietose, nusprendė perstoti į nemokamas. Tad dabar siūloma sumažinti nemokamų studijų vietų skaičių minėtose trijose kryptyse. Lyginant su pernai realiai priimtais asmenimis, nemokamų vietų sumažėtų beveik tūkstančiu.

„Pernai suplanuota iš anksto 3 tūkst. tuščių vietų, kur buvo aišku, kad nebus tiek stojančiųjų, Mes to atsisakome ir tuščių vietų neplanuosime, planuotumėme panašų priėmimą, kaip buvo 2020-aisiais (...), preliminariai planuotumėme apie 12 tūkst. vietų“, – teigė viceministras.