Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK), apžvelgusi epidemiologinę situaciją Lietuvoje, pirmadienį rinkosi svarstyti režimo pratęsimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktą etapinį jo atlaisvinimo planą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad VESK siūlys Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui iki vasario 28 dienos. Šį siūlymą Vyriausybė turėtų svarstyti jau trečiadienį.

„Žinoma, galima teigti, kad kovido situacija šiandien Lietuvoje gerėja ir mes matome tikrai pozityvius skaičius. Tačiau pats kritimo pagreitis yra šiek tiek sulėtėjęs. Įvertinus visus argumentus ir skaičius, kurie buvo išsakyti tiek SAM, tiek ekspertų, buvo priimtas sprendimas siūlyti Vyriausybei pratęsti karantino galiojimą dar mėnesiui iki vasario 28 dienos“, – informavo A.Bilotaitė.

Anot ministrės, pagrindiniai rodikliai, į kuriuos bus žiūrima siūlant karantino režimo atlaisvinimus – ne konkrečios datos, o susirgimų koronavirusu skaičius ir teigiamų COVID-19 testų procentas.

„Noriu pažymėti, kad svarstant šį COVID-19 ribojimų atlaisvinimų seką, visų pirma buvo priimtas sprendimas atsižvelgti į tam tikras prioritetines sritis: sveikatos paslaugų prieinamumą, švietimo paslaugų užtikrinimą bei atlaisvinimus verslui. Buvo sutarta, kad ministerijos šią savaitę dar teiks šitam planui savo siūlymus, jie bus svarstomi kartu su SAM ir ekspertais, ir tada jau bus teikiami pirmadienio VESK posėdžiui“, – pabrėžė ji.

Kokias sritis planuoja atlaisvinti pirmiausia?

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidžiaugė, kad Lietuvos sergamumo rodiklis, per pastarąsias dvi savaites fiksuojamas 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu nukritęs iki 527. Tiesa, pagal jį vis dar išliekame blogiausiame – D – scenarijuje.

„Tai rodo, kad mes vis dar esame ketvirtajame – D – scenarijuje, kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų, bet tuo pačiu tai reiškia, jog mes esame jau labai netoli tų durų, už kurių mūsų laukia scenarijus C ir galbūt kažkokie kiti scenarijai“, – sakė ministras.

Preliminariai planuojama, kad nuo vasario vidurio, jeigu būtų mažėjantys sergamumo rodikliai, būtų galima leista bendrauti dviems namų ūkiams. A.Dulkys svarstė, kad tokie pokyčiai galėtų įvykti tuomet, kai Lietuvos sergamumo rodiklis, pavyzdžiui, sumažės iki 200, o jei jis siektų mažiau nei 100, susitikti galėtų ir trys namų ūkiai.

„O pasiekus sergamumo rodiklį, tarkime, mažesnį nei 50, galima būtų siūlyti, kad čia jokių ribojimų apskritai ir nebūtų“, – prognozavo sveikatos apsaugos ministras.

Parengtame karantino atlaisvinimo plane nurodoma, kad nuo vasario vidurio taip pat galėtų būti didinimas planinių stacionarinių paslaugų skaičius, atsižvelgus ir atlaisvintas lovas sumažėjus COVID-19 susirgimų skaičiui.

Dar vienas galimas atlaisvinimas – nuo vasario antros pusės svarstoma apie grįžimą prie kontaktinio arba mišraus pradinių klasių ugdymo, užtikrinant Vyriausybės ekstremalių situacijų operacijų vadovo reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministras skaičiavo, kad pradinukų grįžimas į mokyklas galėtų prasidėti susirgimų rodikliui pasiekus 200, o vyresnių klasių kontaktinis ir mišrus ugdymas – jam kristelėjus dar iki 150.

„Jeigu rodiklis būtų mažiau nei 100, galėtume kalbėti apie tai, kad jau ir pagrindinis, ir vidurinis, ir pradinis ugdymas galėtų vykti klasėse, taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą“, – pažymėjo A.Dulkys.

Vienas iš pirmųjų svarstomų atlaisvinimų verslui – leisti veikti ir parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto prekių pardavimas, tačiau tik su sąlyga, kad parduotuvė turi atskirą įėjimą iš lauko. Taip pat vienam lankytojui turi būti užtikrintas 20 m2 plotas. Tokie atlaisvinimai galėtų būti vasario antroje pusėje arba pabaigoje.

Sveikatos apsaugos ministras akcentavo, kad apie paslaugų sektoriaus atlaisvinimus būtų galima kalbėti susirgimų rodikliui pasiekus 150. „Tai galėtų būti kovo pradžia, jeigu pavyks su tais skaičiais“, – aiškino jis.

Tarp svarstymų yra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas leisti veikti centrams, kurie teikia lauko slidinėjimo paslaugas, užtikrinant saugumo reikalavimus. Tokių centrų Lietuvoje yra šeši.

Iki kovo 1 d. išliktų rekomendacija, jeigu įmanoma, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje rinktis nuotolinį darbą, išskyrus tas funkcijas, kurias būtina atlikti darbo vietoje.

„Šią savaitę mes su kitais kolegomis, kitomis ministerijomis, detalizuosime tuos keturis scenarijus, ką galėtume keisti. Sutarėme, kad artimiausiame VESK posėdyje artėjantį pirmadienį mes jau išdiskutuotume ir aptartume galutinį variantą.

O tai reiškia, kad jau kitą trečiadienį Vyriausybės pasitarimo protokolu galėtume užsitvirtinti tuos scenarijus, o pačiame Vyriausybės posėdyje jau svarstyti ir labai konkrečias priemones, kas galėtų būti atlaisvinama“, – apibendrino A.Dulkys.

Kokiu atveju laisvėtų judėjimo tarp savivaldybių ribojimai?

Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė pranešė, kad jeigu ateinantį pirmadienį bus aišku, jog 14 dienų susirgimų skaičius yra mažesnis nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų COVID-19 testų skaičius – ne didesnis nei 10 proc., Vyriausybei bus siūlomas judėjimo tarp savivaldybių judėjimo atlaisvinimas.

„Pirmadienį, matydami konkrečius skaičius, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje galėsime priimti sprendimus dėl konkrečių atlaisvinimų. Jei matysime, kad mes pasiekėme atitinkamus skaičius, manau, kad tie sprendimai ir bus“, – sakė ministrė.

Tiesa, A.Bilotaitė pridūrė, kad judėjimo ribojimai pirmiausia greičiausiai būtų naikinami tik darbo dienomis. „Tačiau norėčiau pažymėti, kad svarstome įvairius variantus ir skirtingus etapus, pirmiausia galvojant apie atlaisvinimą paprastomis dienomis, paliekant ribojimus savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – kalbėjo ji.

R.Požėla: nepraleidžiamų automobilių mažėja, bet auga išrašomų protokolų skaičius

Sausio mėnesį į kitas savivaldybes policijos pareigūnai nepraleido daugiau nei 18 tūkst. transporto priemonių, pranešė Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Anot jo, nepraleidžiamų automobilių skaičius kiekvieną savaitę mažėja, tačiau auga išrašomų protokolų skaičius.

„Gera žinia, kad šie skaičiai kiekvieną savaitę yra mažėjantys. (...) Kita vertus, yra augantis protokolų skaičius – tai yra neraminantis dalykas. Tai rodo, kad dalis visuomenės nesiklauso ir negirdi, deja, tokių asmenų atžvilgiu tenka taikyti poveikio priemones. Sausio mėnesį tokių asmenų – virš 5200“, – kalbėjo R.Požėla.

Paskutinių 10 dienų vaizdo stebėjimo sistemų duomenys rodo, kad, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, transporto priemonių mobilumas sumažėjo 72 proc.

Policijos generalinio komisaro teigimu, savaitgalį pagrindinis iššūkis buvo dėl „socialinių burbulų“ narių judėjimo tarp savivaldybių, vis dėlto, šiuo pagrindu masinio judėjimo nebuvo.

„Savaitgalio duomenys nerodo, kad žmonės šimtais ar tūkstančiais tais pagrindais būtų važiavę iš vienos savivaldybės į kitą. Taip, atvejų buvo, bet juos galima įvardinti dešimtimis. Aišku, žiūrėsime, kokia tendencija bus ateityje“, – įvertino jis.

Anot R.Požėlos, savaitgalį nebuvo fiksuojama nė vieno piktnaudžiavimo fakto motyvuojant, kad vykstama aplankyti „socialinio burbulo“ narį. Visi asmenys, vykę šiuo tikslu, gebėjo pagrįsti savo kelionės tikslą.

„Tie asmenys, kurie važiavo motyvuodami, kad vyksta į vadinamąjį „socialinį burbulą“, jie turėjo reikiamus dokumentus, buvo pasiruošę suteikti mums visą dominančią informaciją. Savo ruožtu pareigūnai irgi turėjo tam tikrus planus, kaip patikrinti, ar žmogus meluoja, ar ne. Tam gali tarnauti ir duomenų bazės, detalių klausimų uždavimas tam asmeniui, kuris vyksta, pasiskambinimas ir pasikalbėjimas su tuo asmeniu, pas kurį vykstama“, – sakė jis.

Karantinas tęsis, tačiau švelnės

Dar praėjusią savaitę po Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad būtina iš anksto parengti galimų būsimų karantino atlaisvinimų strategiją, atsižvelgiant į planuojamą profilaktinį testavimą bei gyventojų vakcinavimą.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė pirmadienį LRT radijui patvirtino, kad karantinas greičiausiai bus pratęstas „dar žymiam laiko tarpui“, tačiau dalis jo ribojimų švelnės. Ji neatsakė, kurie ribojimai galėtų būti panaikinti, tačiau judėjimo ribojimai ir mokymasis nuotoliniu būdu yra tarp suvaržymų, kuriuos siekiama atlaisvinti pirmiausia.

Karantinas Lietuvoje paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio 31-osios. Šiuo metu šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai.