Manoma, kad dar pernai pavasarį turėjęs įvykti Konstitucinio teismo atnaujinimas įstrigo ne tik dėl prasidėjusios pandemijos, bet ir dėl kai kurių politikų siekio atsisėsti į teisėjo kėdę.
Tokiu pretendentu buvo įvardijamas buvęs parlamentaras Juozas Bernatonis. Pastaruoju metu galimu kandidatu pakeisti jau beveik metus laikinai teisėjo pareigas einantį ir toliau KT vadovaujantį Dainių Žalimą minimas Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras. Tiesa, jis tokią galimybę neigia.
S.Šedbaras taip pat įsitikinęs, kad jokių šansų dar kartą kandidatuoti į KT teisėjus neturi ir buvusi šio teismo kanclerė Ingrida Danėlienė. Ji pretendavo pakeisti D.Žalimą, su kuriuo ją esą sieja itin artimi ryšiai. Bet parlamentarai pernai kovą I.Danėlienės kandidatūrą atmetė.
Kartu buvo išbrokuotos ir advokatės Giedrės Lastauskienės bei teisėjo Algio Norkūno kandidatūros.
Pernai rudenį prezidentas Gitanas Nausėda advokatės kandidatūrą pateikė ir naujos sudėties Seimui. A.Norkūną vėl pasiūlė ir laikinoji Aukščiausiojo teismo vadovė Sigita Rudėnaitė.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė balsuoti dėl praėjusią vasarą jos pirmtako Viktoro Pranckiečio pasirinkto Seimo Teisės departamento vadovo Andriaus Kabišaičio kandidatūros.
Prabilo apie manipuliacijas
Tačiau praėjusią savaitę dėl šių trijų teisėjų vykusio slapto balsavimo išvakarėse kai kurie žinomi šalies teisininkai viešai prakalbo apie galbūt jau kurį laiką vykstančias su KT atnaujinimu susijusias manipuliacijas.
Buvęs KT teisėjas profesorius Egidijus Šileikis jas vadino apgailėtinomis ir iš anksto spėjo, jog A.Kabišaičio kandidatūra gali būti atmesta ir tai nebus atsitiktinumas.
Anot E.Šileikio, tokia situacija naudinga ne tik laikinai teismo pirmininko pareigas einančiam D.Žalimui, kuris ir toliau liktų šioje kėdėje, bet ir valdančiajai daugumai, kuriai jis esą artimas ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir dėl ankstesnės narystės Tėvynės sąjungoje. Su šia partija D.Žalimas 2009 metais kandidatavo į Europos Parlamentą.
Tikrieji motyvai siekia toli
E.Šileikio viešai išdėstyti nuogąstavimai sulaukė didžiulio atgarsio teisininkų bendruomenėje. Jam antrino ir buvęs KT pirmininkas, dabartinis Europos žmogaus teisių teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis dar pernai rudenį ironizavo, kad dangaus karalystė ateis anksčiau, nei įvyks Konstitucinio teismo teisėjų rotacija.
Profesorius stebėjosi, kodėl pernai rudenį Seime buvo užblokuotas A.Kabišaičio kandidatūros pateikimas. E.Kūrio nuomone, politikų aiškinimai, esą visi trys kandidatai turi būti pateikti vienu metu, išgalvoti galimai siekiant pridengti tikruosius motyvus.
Apie tai, kokie tikrieji motyvai gali slypėti už beveik metus užsitęsusio KT atnaujinimo, savo įtarimais viešai pasidalijo ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.
Teisininko nuomone, nepaskyrus A.Kabišaičio gali būti siekiama laimėti laiko, kad D.Žalimas galėtų tapti Aukščiausiojo teismo pirmininku. Šis teismas vadovo neturi daugiau kaip metus.
Neįtiko net saviems?
Slapto balsavimo išvakarėse teisininkų išsakytos prognozės dėl A.Kabišaičio pasitvirtino, jam pritrūko balsų, o G.Lastauskienė ir A.Norkūnas buvo patvirtinti.
Bet šią savaitę lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras aiškino, kad A.Kabišaitis nebuvo V.Čmilytės-Nielsen kandidatas.
Šią kandidatūrą pateikė V.Pranckietis, o naujoji Seimo pirmininkė esą negalėjo atšaukti šio teikimo, nebent pats A.Kabišaitis būtų nusprendęs nekandidatuoti.
S.Šedbaras mano, kad tai galėjo turėti įtakos apsisprendžiant dėl A.Kabišaičio: „Galėjo būti Seimo narių, ypač Liberalų sąjūdžio frakcijoje, kurie suabejojo, ar verta balsuoti už buvusio Seimo pirmininko parinktą kandidatūrą.“
Anot konservatoriaus, A.Kabišaitis pateko į ganą keblią padėtį, nes patys liberalai esą galėjo nuspręsti nepalaikyti jo kandidatūros ir todėl, kad V.Čmilytė-Nielsen galėtų turėti laisvas rankas pasirinkti kitą, jai labiau priimtiną, kandidatą.
Lėmė kalbos apie romaną
Seimo komiteto vadovas taip pat neigė kalbas, kad A.Kabišaitį išbrokavus D.Žalimas per konservatorius vėl gali pabandyti stumti jam artimos I.Danėlienės kandidatūrą.
„Pernai jos kandidatūrai nepritarė ne tik tuomečiai valdantieji, bet, matyt, ir absoliuti konservatorių dauguma. Aš labai abejoju, kad I.Danėlienės kandidatūra vėl galėtų būti teikiama, ir nematau jokių šansų“, – „Ne spaudai“ atviravo S.Šedbaras.
Tačiau politikas pripažino, kad kalbos apie šios buvusios kandidatės tarnybinį romaną su D.Žalimu jai galėjo pakišti koją prieš metus.
Teisininkai laukia aiškumo
Tuo metu V.Nekrošius neatmetė, kad dėl I.Danėlienės pernai prasidėjusi kandidatų į KT teisėjus griūtis tęsiasi ir toliau.
Profesorius mano, kad D.Žalimo ir I.Danėlienės ryšys turėtų būti aiškiai deklaruotas: „Jeigu iš tiesų šie du žmonės yra faktinė šeima, visa teismo pirmininko veikla aktyviai stumiant šią kandidatūrą yra akivaizdus interesų konfliktas ir bandymas feodalizuoti teisingumo sistemą.“
Teisininko nuomone, labai blogai, kad ir praėjus 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo dėl asmeninių tikslų valstybėje gali užvirti tokia košė.
„Teisininkų bendruomenė laukia paaiškinimų. Pusę metų apie tai visi kalba, bet nieko nevyksta – nėra nei patvirtinimo, nei paneigimo.
Be to, valstybei kenkia ir gerokai užtrukęs KT pirmininko laikinumas. Laikini pareigūnai yra bizantiškosios tradicijos elementas. Tokie dalykai vyksta Rusijoje, kur valstybinio universiteto rektorius laikinai pareigas eina jau kokius penkerius metus, tą patį galima pasakyti ir apie kai kuriuos tos šalies teismų pirmininkus.
Laikinumas yra pati geriausia priemonė politikams valdyti teisminę valdžią. Tai labai rimtas pavojus, kuris iškyla šioje situacijoje ir kurį reikėtų pašalinti kaip galima greičiau“, – „Ne spaudai“ kalbėjo V.Nekrošius.
Įžvelgė konkurencinę kovą
Kiek kitokias grėsmes svarstant teisėjų į KT kandidatūras įvardijo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Jam susidarė įspūdis, tarsi jos yra asmeninio politinio pasitikėjimo.
Stebint teisininkų grupių reakcijas politiką apėmė jausmas, kad vyksta konkurencinė kova, o vienas ar kitas kandidatas palaikomas, nes yra iš savųjų būrio.
V.Bakas kuriozu vadino ir tai, kad naujasis Seimas svarstė įgaliojimų jau nebeturinčio V.Pranckiečio teiktą kandidatūrą.
Proveržio tikisi pavasarį
Kodėl V.Čmilytė-Nielsen pateikė V.Pranckiečio parinktą A.Kabišaičio kandidatūrą, ar ją derino su koalicijos partneriais ir kodėl valdančiosios daugumos atstovo teiktas kandidatas pravirto?
Ar taip nesiekiama toliau vilkinti jau prieš metus turėjusią įvykti privalomą teisėjų rotaciją KT, kuriam ir toliau vadovaujančio D.Žalimo kadencija baigėsi pernai kovą?
Atsakydama į šiuos „Lietuvos ryto“ klausimus Seimo pirmininkė pabrėžė A.Kabišaičio kandidatūrą pateikusi siekdama užtikrinti ankstesnio parlamento darbo tęstinumą ir norėdama ištaisyti dar praėjusią kadenciją sukeltas problemas.
V.Čmilytė-Nielsen neatsakė, ar A.Kabišaičio galimybes būti paskirtam ji aptarė su konservatoriais, bet džiaugėsi dabar turėsianti galimybę teikti savo kandidatą.
Seimo pirmininkė tikino dėl kandidatūros apsispręsianti artimiausiu laiku, o ji pateikiama esą galėtų būti kovo pradžioje prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Politikės nuomone, manipuliacijų dėl KT sudėties galėjo vykti praėjusios kadencijos Seime, kai buvo atmesti visi trys teikti kandidatai, o ne dabar, kai procesas pajudėjo.
V.Čmilytė-Nielsen tikino negirdėjusi teisininkų diskusijos apie galimą koalicijos partnerių interesą, kad D.Žalimas kuo ilgiau išsilaikytų laikinojo pirmininko kėdėje, ir su tuo susijusias manipuliacijas.
Tiesa, liberalė nepaneigė kalbų apie politikos užkulisiuose aptarinėjamą S.Šedbaro kandidatūrą į KT teisėjus, bet jos teikti neketinanti.
Toliau teisėju būti neplanuoja
D.Žalimas „Lietuvos rytui“ tvirtino nedalyvaujantis Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo procese, nes tai yra kandidatus teikiančių valstybės pareigūnų ir Seimo prerogatyva.
„Su realybe prasilenkiančių gandų dėl tariamo mano asmeninio suinteresuotumo teisėjų skyrimo procesu, įskaitant mano karjeros planus, nekomentuoju, nes jokių kandidatų nesiūlau ir neproteguoju, taip pat neturiu planų baigęs kadenciją tęsti teisėjo karjerą“, – tvirtino laikinasis KT vadovas.
D.Žalimas taip pat tikino, kad užsitęsęs teisėjų skyrimo procesas niekaip nesutrikdė KT darbo: toliau sėkmingai nagrinėjamos bylos, priimama ne mažiau teismo sprendimų ir nutarimų, negu būdavo iki praėjusiais metais neįvykusios teisėjų rotacijos bei šalyje įvesto karantino.
