Kūčių ir Kalėdų išvakarėse, gruodžio 23-iąją, Klaipėdos apylinkės teisme teisėja R.Augustė kaip įprastai nagrinėjo bylą. Apie 11 valandą ji priėmė procesinį sprendimą ir bandė jį įkelti į „Liteko“ sistemą, bet susidūrė su trikdžiais.
Teisėja kreipėsi į kompiuterininkus, jie atsakė, kad sutrikimai yra laikini. Bet ji ir toliau negalėjo pabaigti darbo, todėl paskambino dar ir į Nacionalinės teismų administracijos biurą.
„Proceso dalyviai laukė sprendimo, tad ir toliau stengiausi jį įkelti. Ir tik po dviejų valandų teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio sekretorė atnešė man raštą, iš kurio supratau, kodėl negalėjau atlikti tų veiksmų“, – „Lietuvos rytui“ prabilo 51 metų R.Augustė.
Šalies vadovas G.Nausėda buvo sustabdęs R.Augustės įgaliojimus. Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos atleidimo iš pareigų. Prezidentas pažymėjo, kad teisėjams taikomi aukščiausi elgesio, moralės, etikos reikalavimai.
Tai ką tokio baisaus padarė teisėja, kad švenčių išvakarėse užsitraukė prezidento nemalonę? Gal ji buvo sučiupta su kyšiu ar važiuodama į darbą įkliuvo neblaivi prie vairo, kaip yra nutikę kitiems teisėjams?
O gal S.Daukanto rūmuose ir toliau tęsiama tradicija dėl reitingų kapoti galvas neturint svarių žmogaus kaltės įrodymų?
Ne vienas pareigūnas taip jau buvo patrauktas iš pareigų.
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas S.Bliudsukis, paprašytas paaiškinti situaciją su jo pavaldine, tik atsiuntė nuorodas į Teisėjų garbės teismo, Teisėjų etikos ir garbės komisijos sprendimus.
Dar 2019 metų gruodžio 18 dieną Teisėjų etikos ir drausmės komisija nagrinėjo S.Bliudsukio teikimą ir nusprendė iškelti drausmės bylą R.Augustei.
Priežastis – gautas atliekų tvarkymo įmonės pareiškimas dėl jos nušalinimo, kurio pagrindas – su ja asmeniškai susijusi administracinė byla. Atliekų tvarkytojai buvo pateikę jai ieškinį dėl rinkliavos skolos.
R.Augustė teigė, kad skolos negalėjo būti, nes ji tuo metu gyveno ir dirbo kitame mieste. Administracinis teismas buvo priėmęs jai palankų sprendimą, bet bylinėjimasis ilgai užtruko ir tai tapo kabliuku.
R.Augustė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, tačiau kitu pagrindu – dėl jai esą daromo spaudimo.
Ji iškėlė ir galimus korupcinius vieno iš teismo vadovų ryšius, o šis, tai įvertinęs kaip šmeižtą, suraitė tarnybinį pranešimą prieš ją.
R.Augustė 2019 metų birželio 25 dieną teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą.
Ji vertino kitos teisėjos, kuri po jos nagrinėjo atliekų tvarkymo įmonės bylą, nutartį. R.Augustė turėjo įtarimų, kad jos kolegė priimdama nutartį galėjo būti paveikta vieno iš teismo vadovų – to paties, kuris esą spaudė ir ją.
Teismo pirmininkas S.Bliudsukis priėmė įsakymą neskirti R.Augustei daugiau bylų, susijusių su atliekų tvarkytojais, ir paprašė pateikti tarnybinį paaiškinimą. Jame teisėja vėl akcentavo jai darytą spaudimą.
Teisėjų garbės teismas R.Augustės veiksmus įvertino nepalankiai – esą ji pažeidė nešališkumo, pavyzdingumo ir solidarumo principus, pakenkė teismo autoritetui. Esą ji netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą, kišosi į kito teisėjo veiklą pažeisdama jo nepriklausomumą.
Teisėja Garbės teismo sprendimą apskundė Aukščiausiajam teismui, bet jis skundą atmetė.
„Jei kiekviena kritika, kiekvienas pranešimas dėl neteisėtų, galimai nusikalstamų veiksmų būtų vertinamas kaip teisėjo nepriklausomumo pažeidimas, korupciniais nusikaltimais įtariami teisėjai negalėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pabrėžė R.Augustė.
Teisėjams pasidarė baisu
G.Nausėdos sprendimas, priimtas švenčių išvakarėse, šokiravo įvairių miestų teisėjus. Kalbėdami su „Lietuvos ryto“ žurnaliste jie svarstė, kad R.Augustė galėjo tapti neparanki, nes nesitaikstė su negerovėmis, netylėjo, skundė jai paskirtas drausmines nuobaudas ir išdrįso kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).
Vieni teisėjai prisiminė, kad jų kolegė ne pirmąsyk pateko į etikos sargų taikiklį, nors viena jų skirta nuobauda buvo panaikinta.
Dėl kitos nuobaudos ji kreipėsi į EŽTT nurodydama, kad buvo nubausta už sąžiningą ir principingą darbą.
Tada klaipėdietė nagrinėjo mažos trumpalaikių kreditų įmonės ieškinius skolininkams ir atsisakė išduoti įsakymą skolai išieškoti. Kreditų teikėjai R.Augustę apskundė etikos sargams.
Bet bylą nagrinėjusi kita teisėja vėl priėmė tokį pat sprendimą.
R.Augustė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad priimdama sprendimus atsižvelgia į žmonių teises ir remiasi įstatymais. Ji nesivadovauja galios principu, kuris skelbia, kad tiesa yra to pusėje, kuris finansiškai galingesnis.
„R.Augustė tikrai nenusipelnė tokios griežtos bausmės. Kai per karantiną, ir dar Kalėdų išvakarėse, su kolegomis pamatėme prezidento G.Nausėdos dekretą, buvome šokiruoti.
Mums pasidarė baisu. Tada kaip turėjo jaustis mūsų kolegė?
Šita situacija dar kartą parodė, kad žmogus, kuris sistemai tampa neparankus, gali būti iš jos patrauktas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Augustės bendradarbiai iš Klaipėdos.
Po prezidento sprendimo bruzdėti ėmė ir Vilniuje dirbantys teisėjai, į situaciją pažvelgę iš šalies.
„Gal R.Augustė yra peržengusi etikos ribas, bet ar ji verta atleidimo? Ji neturi užtarėjų, kurie eina aukštas pareigas teismų sistemoje.
Kirčių už kur kas rimtesnius dalykus išvengia tie, kurie palaiko neformalius ryšius su teismų elitu – pavyzdžiui, kartu žaidžia krepšinį“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Vilniuje dirbanti teisėja (pavardė redakcijai žinoma. – Aut.).
„Lietuvos ryto“ šaltiniai pasakojo ir apie netolygias drausmines nuobaudas. Esą jeigu prasižengia vadovybės numylėtinis, jam bandoma padėti, jis siunčiamas į mokymus. O štai kiti yra statomi ant bėgių, vedančių tiesiai į atleidimą.
„Viešai teigiama, kad mūsų bendruomenė yra solidari.
Tada kodėl R.Augustei nesuteikiama progos kaip kitiems? Pavyzdžiui, teisėjas, kuris važiuodamas į darbą įkliuvo neblaivus prie vairo, toliau nagrinėja bylas. Kodėl R.Augustė negali toliau dirbti?“ – svarstė solidžią patirtį turintis teisėjas.
Klaipėdietė R.Augustė nesibičiuliauja su vadovybe, ji stengiasi įsigilinti į bylas, kurių per metus išnagrinėja apie tūkstantį.
Apie buvusią Šiaulių prokurorę, jau 15 metų dirbančią teisme, sakoma, kad prašytojai su dovanomis ją aplenkia iš tolo. Ar tai tiesa?
„Kartą, kai dar dirbau Marijampolės teisme, į kabinetą prieš bylos nagrinėjimą užėjusi advokatė buvo palikusi ant kėdės maišelį“, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Augustė, prabilusi apie teismų užkulisius.
Skaudu matyti neteisybę
– Tai kas buvo tame maišelyje? – paklausiau teisėjos R.Augustės, kurios ateitį dar spręs Teisėjų taryba.
– Aš nežinau, kas ten buvo, nes liepiau jį tuoj pat paimti. Sulaukusi tokios reakcijos jį atnešusi advokatė iš Kauno labai nustebo. Ji pasakė, kad esu vienintelė jos sutikta teisėja, kuri nepriėmė kyšio.
Maniau, kad advokatė pajuokavo. Vėliau per susibūrimą paklausiau kolegų, ką jie daro tokiu atveju. Vienas jų, dabar esantis Teisėjų taryboje, atsakė: „O ką daryti, jei palieka maišelį? Negi vytis?“
– Toje situacijoje pasijutote nepatogiai. O kaip jaučiatės dabar, kai po 15 darbo teismuose metų sulaukėte kirčio iš prezidento?
– Aš jau daug iškentėjau. Bet vis tiek kaskart, kai susiduriu su neteisybe, jaučiuosi blogai. Esu iš tų, kurie nepraeina pro skriaudžiamą moterį ar vaiką, kurie matydami neteisybę bando tai keisti.
Bet skaudu matyti, kai pastangos eina perniek. Skaudu, kad niekas nesikeičia, o laimi tie, kurie eina per kitų galvas.
Bet aš tikrai nepuoliau į depresiją, nes esu daug mačiusi, dirbau prokuratūroje, teko susidurti ir su nusikaltėliais.
– Ar prieš tai, kai šalies vadovas sustabdė jūsų įgaliojimus, kas nors iš Prezidentūros su jumis susisiekė, išklausė? Ar dar nenusivylėte teisine sistema?
– Niekas su manimi nesusisiekė, tas sprendimas buvo priimtas už akių. Keisčiausia, kad ir nesiteikė apie tai laiku pranešti, nes gruodžio 23-iąją dar priėmiau sprendimus.
O mūsų teisine sistema seniai esu nusivylusi. Kaip ir kita mūsų teismo darbuotoja, kuri iš pradžių į darbą eidavo tarsi į šventovę. Tačiau ji pamatė, kad teismuose sunku pasiekti teisybę.
– Gal bandėte belstis į Prezidentūrą, išdėstyti savo argumentus?
– Taip, rašiau prezidentui G.Nausėdai, kuris atsako už teisėjų korpuso formavimą. Ir kiti mano kolegos į jį kreipėsi, prašė pagalbos. Bet mūsų pagrindiniam darbdaviui, matyt, neįdomu tai, kas vyksta teismuose.
Aš buvau paskirta į teisėjus, kai prezidentu buvo Valdas Adamkus.
Tada mes jautėmės kur kas saugesni. Prie V.Adamkaus nebuvo užgauliojimų, žeminimų, neskirdavo nekompetentingų vadovų.
Visa tai atsirado prie Dalios Grybauskaitės. Taip buvo siekiama kuo labiau įbauginti teisėjus.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
