Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirminininkas Laurynas Kasčiūnas naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad toks V.Pranckiečio sprendimas jį nustebino.
„Pirmiausia man keistas yra pats sprendimas, kad šį kartą jis nebuvo derintas su NSGK. Anksčiau, kai mes išplėtėme komiteto pirmininkų, pavaduotojų, komisijos pirmininkų sąrašą, tai tikrai buvo aptarinėjama komitete“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, nors buvusiam Seimo pirmininkui ir nebuvo būtina tartis, komitetas būtų to norėjęs.
„Kyla klausimas, kas čia per niuansai. Viena vertus, darbas su įslaptinta informacija reikalingas atlikti funkcijas, o ne tam, kad tikrintume žmogų, ar jis geras, ar blogas Seimo narys. Dažnai tam tikri komitetai, kuriems pagal ankstesnį reguliavimą reikėjo gauti tą leidimą, jie per tuos metus ir anksčiau negaudavo nei vieno įslaptinto dokumento, nes jiems nereikėjo su jais dirbti.
Kiekvieno žmogaus patikrinimai reiškia ir resursus, tai klausimas, kiek tų resursų aukoti, kam išduoti leidimus tiems, kam su ta informacija dirbti nereikės“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Kitas dalykas, kai leidimą turi pirmininkas, o eilinis komisijos ar komiteto narys neturi. Mes, kaip komiteto nariai, visi esame kolektyviniai sprendimų priėmėjai. Taip susiformuoja labai nelygiavertė situacija, nes, jei ateitų kokia įslaptinta medžiaga, tai su ja galėtų susipažinti tik pirmininkas arba jo pavaduotojas, o eilinis komiteto narys negalėtų.
Sakyčiau, sukuriamas toks dviejų greičių mechanizmas, kuris rodo, kas turi daugiau galių komitete“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
Tačiau, pasak L.Kasčiūno, yra ir kita pusė – ankstesnės patikros leido išsiaiškinti buvusių Seimo narių Irinos Rozovos ir Mindaugo Basčio neteisėtus veiksmus.
„Jeigu mes nebūtumėme šių patikrų turėję, nebūtumėme sužinoję nei apie poną Bastį, nei apie ponią Rozovą. Tai čia yra tam tikras saugiklis“, – sakė L.Kasčiūnas.
Seimo narys patvirtino, kad penktadienį arba kitos savaitės pradžioje kreipsis į Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen.
„Pasikalbėsime, kaip ji mato situaciją, kokiomis aplinkybėmis tas sprendimas buvo priimtas“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
Abejoja, ar sprendimai skaidrūs
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas portalui lrytas.lt komentavo, jog toks sprendimas kelia abejonių, ar Seimo vadovams nėra daromas spaudimas.
„Dabar mes matome situaciją, kuomet keistai ir neviešai staiga nusprendžiama daliai Seimo narių, komiteto vadovų, nenumatyti pareigos dirbti su slapta informacija. Mano nuomone, tai nėra skaidru, ir tai rodo, kad greičiausiai Seimo vadovai patiria kažkokią įtaką arba yra kažkokie kiti argumentai.
Bet keista, kodėl vieniems komitetų vadovams reikia (slaptos informacijos, – aut.past), o kitiems ne? Arba žmonėms darė įtaką, arba yra manipuliuojama“, – spėliojo V.Bakas.
Jo teigimu, Seimo vadovai ir struktūrinių Seimo padalinių vadovai turi turėti teisę dirbti su slapta informacija, o jų patikimumas negali kelti jokių abejonių.
„Juk prisiminkime, kaip buvo praeitos kadencijos metu su Mindaugu Basčiu. Mes juk galėjome net nesužinoti, kad Seimo vadovybėje yra žmogus, kuris iš esmės atstovauja Kremliaus interesams. Tai daro pažeidžiamą pačią valstybę, ne tik Seimą, taip pažeidžiama ir visuomenė.
Manyčiau, kad Seimo vadovai ir Seimo struktūrinių padalinių vadovai turi turėti tokią teisę ir jų patikimumas negali kelti jokių abejonių. Tokia procedūra buvo iki šiol, ir tai, kas padaryta dabar, glumina ir stebina“, – kalbėjo V.Bakas.
Iki 2017 metų leidimus dirbti su slapta informacija privalėjo gauti tik Seimo vadovybė, visi Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų nariai. Parlamento vairą perėmus Viktorui Pranckiečiui, tvarka buvo pakeista taip, jog leidimai buvo būtini visų Seimo komitetų vadovams.
