Pernai pavasarį kilusi pandemija po kelių mėnesių nuslūgo, bet už jos suvaldymą medalius sau užsikabinusių buvusios valdžios atstovų piniginės pūtėsi toliau.
Tai matyti iš ministerijų skelbiamos informacijos apie vidutinį darbo užmokestį. Jis kai kur lyg ant mielių ėmė augti per pirmąjį karantiną.
Tuomet buvo aiškinama, kad valdžios atstovų uždarbis kilo dėl priedų, kurie jiems buvo gausiai dalijami už papildomą krūvį, užgriuvusį dieną naktį kovojant su pandemija.
Vis dėlto žvelgiant į pernai mokėtus atlyginimus tampa nebeaišku, kas ministerijose svarbiausias: ministras ar jo pavaduotojai bei patarėjai?
Pareigos nieko nereiškia
Antai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavęs valstietis Aurelijus Veryga ekstremaliosios situacijos metu turėjo labai rimtai skambančias pareigas ir daug dėmesio.
Bet Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo alga nuo to nepadidėjo. A.Veryga per mėnesį uždirbdavo 4,3 tūkst. eurų, o kai kurie jo pavaldiniai – vos ne dvigubai daugiau.
Ypač smarkiai šioje ministerijoje uždarbis didėjo balandį, gegužę ir birželį. Tuomet viceministrų ir ministerijos kanclerės alga pakilo iki 7 tūkst. eurų.
Ministrą pagal algos dydį aplenkė ne tik jo patarėjai, kurių vidutinis mėnesio uždarbis paaugo iki 4,4 tūkst. eurų, bet ir departamentų direktoriai bei jų pavaduotojai, kuriems vidutiniškai buvo mokama po 6 tūkst. eurų.
Vėliau viceministrų uždarbis kiek aptirpo, bet vis tiek gerokai lenkė A.Verygos. Praėjusią vasarą ir rudens pradžioje jų vidutinis uždarbis su priedais bei priemokomis buvo daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų didesnis nei ministro.
Beje, pernai didėjo ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimai.
Pavyzdžiui, Valstybinei ligonių kasai vadovaujančio Gintaro Kacevičiaus vidutinė alga irgi buvo didesnė už ministro.
Patarimai atsiėjo nepigiai
Pavaldiniai nosį nušluostė ir buvusiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovui valstiečiui Linui Kukuraičiui, nors jo alga pernai pakilo iki 4,4 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, viceministrai trečiąjį metų ketvirtį už ministrą uždirbdavo vidutiniškai 1,2 tūkst. eurų daugiau, o kancleris 847 eurais.
Tik keliais šimtais eurų mažesnis nei buvusio ministro atlyginimas pradėtas mokėti ir jo patarėjams. Jų L.Kukuraitis turėjo keturis.
Pastarieji pernai „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jų uždarbis didėjo, nes kuriant pandemijos valdymo priemones smarkiai išaugo darbo krūvis – teko plušėti ir anksti rytais, ir vėlai vakare, ir net savaitgaliais.
Kancleriai – itin svarbūs
Buvusio Finansų ministerijos vadovo Viliaus Šapokos uždarbis pernai buvo didesnis nei L.Kukuraičio, bet ministerijos vadovybėje jis nebuvo daugiausia uždirbantis pareigūnas.
Už šalies biudžetą buvęs atsakingas V.Šapoka vidutiniškai uždirbdavo 4,7 tūkst. eurų, o jo pavaduotojai – po 5,5 tūkst. Šioje ministerijoje daugiau už vadovą praėjusiais metais uždirbo ir jos kancleris (5,5 tūkst. eurų).
Finansų ministerijos vyriausieji patarėjai pernai vidutiniškai uždirbdavo po 4,4 tūkst., o politinio pasitikėjimo ministro patarėjai – po 4 tūkst. eurų.
Gaunamu didesniu atlygiu pernai galėjo pasigirti ir buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pavaldiniai. Viceministrai vidutiniškai uždirbdavo po 4384 eurus, o ministras – 4314 eurų.
Daugiau nei buvęs ministras Žygimantas Vaičiūnas pernai uždirbdavo ir buvęs Energetikos ministerijos kancleris. Pastarojo alga siekė beveik 4,8 tūkst., o ministro – 4,6 tūkst. eurų.
Kultūros ministerijos kanclerio alga pernai taip pat buvo didesnė nei buvusio vadovo Mindaugo Kvietkausko, o buvęs Teisingumo ministerijos vadovas Elvinas Jankevičius uždirbdavo mažiau už savo pavaduotojus.
Skelbti skaičių neskuba
Beje, Užsienio reikalų ministerija yra paskelbusi tik apie pirmąjį metų ketvirtį mokėtą darbo užmokestį.
Vėliau ministerija nustojo skelbti šiuos duomenis gal ir dėl to, kad 5,3 tūkst. eurų per mėnesį uždirbdavusiam buvusiam jos vadovui Linui Linkevičiui galėjo būti nepatogu, kad viceministrai uždirba tik keliais šimtais eurų mažiau.
Pinigus lemia ir stažas
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis irgi negalėjo girtis didžiausiu atlyginimu. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį (naujesni duomenys nepateikiami) jo vidutinis uždarbis buvo 5,7 tūkst. eurų, o buvusio kanclerio Algirdo Stončaičio – 6 tūkst. eurų.
Naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad dabar panaši situacija neįmanoma, nes jos darbo stažas valstybės tarnyboje yra gerokai kuklesnis nei premjerės Ingridos Šimonytės.
G.Balčytytė mano, kad kai kurių pareigūnų uždarbis galėjo didėti dėl objektyvių priežasčių – daug įtakos tam turi valstybės tarnyboje sukauptas darbo stažas.
Anot Vyriausybės kanclerės, galėjo atsitikti taip, jog kai kurie ministrų pavaldiniai valstybės tarnyboje darbuojasi dešimtmečius, todėl esą natūralu, kad ir jiems mokama priemoka už stažą gali būti ypač reikšminga: „To dalyko negali pakeisti.
Ir negaliu guldyti galvos, kad ir naujoje Vyriausybėje neatsitiks taip, kad kurio nors pareigūno alga neperšoks ministro. Tik galiu užtikrinti, kad to nebus tarp manęs ir premjerės.“
Be to, buvusios Vyriausybės narių komandų bendram uždarbiui įtakos galėjo turėti ir mokėti priedai už papildomas užduotis bei didelį darbo krūvį.
„Vis dėlto nėra gerai, kai ministras uždirba mažiau nei jo patarėjai. Tai atrodo keistai. Gali būti, kad patarėjas turi išskirtinę kompetenciją, bet logika reikalautų, jog ministerijos vadovas, kurio atsakomybė yra didžiausia, turėtų gauti ir didesnį atlygį.
Politinio pasitikėjimo ir kitų pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka turėtų būti keičiama taip, kad atitiktų bendrąją logiką. Neatmesčiau, kad šis klausimas kada nors bus darbotvarkėje, bet dabar yra kitų spręstinų problemų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Balčytytė.
