COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas naujienų portalui lrytas.lt pristatė palaikymo burbulų esmę ir būsimus scenarijus.
Numatyti rodikliai
Palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.
M.Stankūno teigimu, namų ūkiuose, kuriuose gyvena daugiau asmenų, šiuo metu galiojanti tvarka, kada bendravimas apribojamas vienu namų ūkiu, nėra didelė problema, tačiau vieniši asmenys susitikti ir pabendrauti su kitais žmonėmis prie kavos puodelio neturi.
Šiuos ribojimus skaudžiau išgyvena ir vienišos mamos arba tėčiai, kurie, laikydamiesi taisyklių, bendrauja tik su mažamečiais vaikais.
„Kadangi epidemiologinė situacija yra geresnė, manome, kad atėjo laikas žmonėms suteikti galimybę bendrauti – tai yra esminis poreikis. Siūlome įdiegti palaikymo burbulus – vienas namų ūkis, viena šeima sudarytų palaikymo burbulą su kitu vienišu suaugusiu asmeniu arba su asmeniu, kuris augina mažamečius vaikus. Tokiu burbulu abu namų ūkiai įsipareigoja neturėti jokių kitų kontaktų“, – idėjos esmę pristatė profesorius.
M.Stankūno teigimu, tai būtų pats pirmasis socialinis burbulas, kol atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Preliminariais siūlymais, dviejų namų ūkių socialinis burbulas galėtų būti diegiamas perėjus į C lygmenį – koronaviruso infekcijos atvejų skaičiui viršijant 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Trijų namų ūkių socialinis burbulas atsirastų B lygmenyje, pasiekus 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Pasiekus A lygį – mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kontaktai ribojami nebebūtų.
Lietuvoje šis rodiklis vis dar gerokai viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Psichologinis argumentas
Tam, kad socialinis palaikymo burbulas veiktų, abu namų ūkiai turės įsipareigoti nekontaktuoti su jokiais kitais asmenimis. Tad kodėl dabartinis karantino atlaisvinimas taikomas tik vienišiems asmenims, jeigu abu namų ūkiai, nesvarbu, kiek asmenų juos sudaro, turės izoliuotis?
M.Stankūno teigimu, šiuo metu epidemiologinė situacija vis dar yra prasta, todėl ekspertai apskritai nuo kontaktų ragintų susilaikyti. Vis dėlto, profesoriaus teigimu, šis siūlymas rengiamas atsižvelgiant ne į epidemiologinį, bet į psichologinį argumentą.
Anot profesoriaus, nereikėtų apsigauti – nors kasdien girdime pozityviai nuteikiančius skaičius, 57 tūkst. asmenų vis dar yra užsikrėtę, 2 tūkst. guli stacionare, kasdien vis dar fiksuojama apie tūkstantį atvejų.
„Kai pripratome prie beveik 4 tūkst. atvejų per dieną, tai tūkstantis atvejų atrodo mažai – atskaitos taškas nuo 4 tūkst. iki tūkstančio yra labai didelis sumažėjimas. Tačiau jei prisimintume praėjusius metus – jei pernai vasarą būčiau pasakęs, kad turėsime po tūkstantį atvejų kasdien, būtumėte pasakę, kad keliu paniką“, – pažymėjo profesorius.
Nepaisant to, M.Stankūno teigimu, norint išvengti problemų ateityje, būtina atsižvelgti ir į psichologinį vienišų žmonių poreikį.
„Vakar kalbėjau su savo bičiuliu, jis sakė: „Mindaugai, aš visas Kalėdas, Naujuosius metus praleidau visiškai, visiškai vienas. Vienintelis dalykas man – bendravimas telefonu.“ Įsivaizduoju, kad tokių asmenų Lietuvoje yra labai daug. Psichologai sako, kad šiems žmonėms reikia padėti, nes turėsime labai daug psichologinių problemų. Šiuo atveju suveikia ne epidemiologinis, bet psichologinis argumentas“, – pabrėžė M.Stankūnas.
Trečiadienį taip pat bus svarstomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlymas, kaip palengvinti ugdymą moksleiviams, susiduriantiems su sunkumais mokantis nuotoliniu būdu iš namų. Siūloma sudaryti galimybę šiems vaikams mokytis nuotoliniu būdu mokyklose, gauti būtinas priemones, o tiems, kuriems priklauso – ir nemokamą maitinimą.
Jau trečią dieną iš eilės naujų užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje nepasiekia tūkstančio – praėjusią parą nustatyti 717 užsikrėtimų. Iš viso COVID-19 nustatytas 168 708 žmonėms.
Vis dėlto, laukiantiems didesnio karantino priemonių atlaisvinimo ekspertai gerų žinių neturi – specialistai pabrėžia, kad nelaiku atsipalaidavę, sulauktume trečiosios COVID-19 bangos.
