Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius portalui lrytas.lt patvirtino, kad vaikai ir toliau mokysis nuotoliniu būdu, tačiau būdami mokyklose. Čia svarbų vaidmenį atliks kiekvienoje mokykloje veikianti Vaiko gerovės komisija.
„Kuriems vaikams reikia nuotolinio mokymo mokyklose, nustatys kiekvienoje mokykloje veikianti Vaiko gerovės komisija. Ministerija yra parengusi algoritmą, pagal kurį mokykla identifikuos mokinius, kuriems reikalinga pagalba mokytis nuotoliniu būdu“, – sakė R.Skaudžius.
Pasak viceministro, svarbus čia bus ir mokytojo vaidmuo – pastebėjęs, kad mokinys neprisijungia prie nuotolinių pamokų bent du kartus iš eilės, apie tai jis turės informuoti klasės vadovą.
„Šis turėtų užmegzti kontaktą su mokinio šeima, pasiūlyti papildomą mokyklos pagalbą. Jei mokinys ir jo šeima nepajėgia ar nenori priimti mokyklos siūlomos pagalbos, mokinio mokymosi problemos turėtų būti aptariamos mokyklos Vaiko gerovės komisijoje ir pasiūlyta kita išeitis“, – aiškino viceministras.
Nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą, pasak jo, švietimo įstaigose vaikams organizuos savivaldybių administracijos.
R.Skaudžius sakė, kad pamokų metu mokyklose turės būti užtikrinamas saugus atstumas ir srautų valdymas, tačiau specialūs reikalavimai kol kas nenustatyti.
„Siūlytume laikytis tokių pat (reikalavimų, – aut.past.), kaip ir iki šiol: klasėje galėtų būti iki 10 vaikų, laikomasi jų nesimaišymo, nekontaktavimo principo patalpose ir lauke. Darbuotojai dirba tik vienoje klasėje, suaugusiems asmenims ir mokiniams nuo 5 kl. reikia dėvėti kaukes, nebent tai neįmanoma dėl sveikatos.
Taip pat vienam mokiniui užtikrinamas ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų plotas (neskaičiuojant tualetų, virtuvėlių ir pan.). Tačiau tikslius reikalavimus dar nustatys sveikatos apsaugos ministras“, – komentavo R.Skaudžius.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, dr. Dainius Žvirdauskas portalui lrytas.lt kalbėjo, kad dalis mokinių dėl jiems nepalankių sąlygų mokymosi procese beveik nebedalyvauja, tad ir pati asociacija ėmėsi atitinkamų priemonių.
„Tam tikra prasme šią problemą iškėlėme ir mes patys, vadovai, nes įvairios organizacijos jau fiksuoja tokius dalykus, kai dalis vaikų nuotoliniame ugdyme yra praktiškai iškritę. Mes diskutavome apie tai švietimo tarybos narių rėmuose ir tą diskusiją perkėlėme į susitikimus su mokyklų vadovais“, – aiškino D.Žvirdauskas.
LMVA prezidentas pabrėžia, jog suderinus visus formalumus nuotolinis mokymasis mokyklų patalpose galėtų vykti sklandžiai.
„Mokyklos juk stovi tuščios, tad suderinus visas vaikų ir darbuotojų galimybes, tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedalyvauja privalomame nuotoliniame ugdyme, turėtų galimybę ateiti į mokyklą ir mokytis informatikos kabinete.
Jei tokiame kabinete dažniausiai būna po 16-17 darbo vietų, tai klasėje galėtų dirbti po 2 ar 3 mokinius, mokykla surastų specialistą, kuris juos prižiūri, ir tie vaikai mokytųsi mokykloje nuotoliniu būdu, būtų organizuojamas maitinimas ir jie taip neiškristų iš ugdymo proceso“, – kalbėjo LMVA atstovas.
Netinkama aplinka – ne vienintelė problema
Pasak D.Žvirdausko, toks mokymosi būdas nebus lengvas, nes reikės užtikrinti ir saugumo reikalavimus, tačiau tai būtina, norint kompensuoti dėl vaikų nedalyvavimo ugdymo procese patirtus praradimus.
Vis tik LMVA atstovas pabrėžia ir tai, kad dalis vaikų turi tinkamas sąlygas mokytis namuose, bet nebeturi tam motyvacijos, todėl prastėja jų rezultatai.
„Yra ir tokių vaikų, kuriems mokykla suteikia kompiuterį ir interneto ryšį, bet vaikas vis tiek nesijungia, tai tuo atveju tikrai reikėtų tą vaiką viena ar kita forma atvesti į mokyklą ar pasiūlyti kitas sąlygas.
Didžioji dalis problemų, susijusių su technika, mano manymu, jau yra išspręstos, bet yra ir kita problema, kad vaikai, turėdami visas galimybes truputį pervargsta, simuliuoja, gal juos veikia psichologiškai ta izoliacija, tai mokymosi motyvacijos praradimas tikrai ryškus, ypač vyresnių klasių mokiniams“, – pastebi D.Žvirdauskas.
Pasak jo, tai nėra didelio masto problema, nes vienoje mokykloje tokios pagalbos gali reikėti gal tik keliems mokiniams.
„Jei mokykloje yra iki 300 vaikų, tai greičiausiai tokios pagalbos reikės iki kokių 10-ies vaikų. Priežiūrai galėtų būti pasitelkti ne tik mokytojai, bet ir socialiniai pedagogai ar bibliotekininkai, kiti mokyklos darbuotojai. Ir jie pamainomis galėtų su tais vaikais pabūti“, – aiškino D.Žvirdauskas.
Pirmiausia derėtų pasirūpinti saugumu
Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas laikosi kitokios pozicijos ir tokiam ugdymo būdui kol kas nepritaria. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų darbuotojus vakcinuoti, o tik tada grįžti prie gyvų susitikimų su mokiniais.
„Mes, kaip profesinė sąjunga, galvojame ir apie darbuotojų saugumą. Darbuotojai yra įsibaiminę ir mūsų pozicija yra tokia, kad, prieš grįžtant į kontaktinį darbą, pirmiausia reikėtų visus švietimo darbuotojus paskiepyti“, – portalui lrytas.lt sakė E.Milešinas.
„Suprantame, kad tai reikalinga, bet jau kreipėmės į premjerę ir ministeriją, kad mums pateiktų informaciją, kiek yra švietimo sektoriuje persirgusių darbuotojų ir planą, kada jie bus pradėti vakcinuoti“, – pridūrė LŠMPS pirmininkas.
Pasak E.Milešino, kol kas sunku prognozuoti, ar toks mokymosi modelis sumažins nuotolinio ugdymo spragas, tačiau jis taip pat pastebi, kad daugėja mokinių, kurie turi galimybes mokytis namuose, tik jiems pristinga motyvacijos.
Savivaldybės jaučiasi pasiruošusios
ŠMSM duomenimis, šiuo metu yra apie 14 tūkst. mokinių, kuriems reikia pagalbos mokantis nuotoliniu būdu. Taip pat reikia jiems padėti prisijungti prie nuotolinių pamokų per „Zoom“, stiprinti mokymosi motyvaciją. Pažymima, dar kad 11,5 tūkst. mokinių patiria trikdžių dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, tokių mokinių, kuriems reikia pagalbos, yra visose savivaldybėse. Tai nereiškia, kad jie visiškai negali dalyvauti nuotoliniame mokyme, tiesiog tai vyksta ne nuolat, ne visiškai įsitraukiant, kartais galbūt epizodiškai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė portalui lrytas.lt sakė, kad pati procedūra tikrai nebus labai paprasta, tad turės būti užtikrintas glaudus bendradarbiavimas tarp mokytojų ir kitų atsakingų darbuotojų. Pasak R.Žakaitienės, į šį procesą jau įsitraukė ir savanoriai, kurie taip pat teiks savo pagalbą.
„Pats šito nutarimo taikymo algoritmas rodo, kad nebus kitą dieną jau de facto viskas padaryta, tam reikalingi ir pačios mokyklos sprendimai, tėvų, socialinių darbuotojų įsitraukimas, Vaiko gerovės komisijos indėlis. Tada tie sprendimai pradeda veikti.“
R.Žakaitienės teigimu, savivaldybės grąžinti dalį mokinių į mokyklas yra pasiruošusios, tačiau kai kurios iš jų norėtų dar kelių papildomų dienų pasiruošti.
„Kiek kalbėjome su savivaldybėmis, šis nutarimas jų per daug negąsdina, jos tam po truputį ruošėsi. Tik tiek, kad įsigaliojimas galėtų būti vėliau, dalis norėjo jį vykdyti nuo sausio 25 dienos“, – sakė direktorė.
Pasak jos, savivaldybės jau užtikrino ir tai, kad mokiniai, kuriems priklauso nemokamas maitinimas, jį gaus, o kiti turės sąlygas valgyti iš namų atsineštą maistą. Taip pat, anot R.Žakaitienės, reikės apsispręsti ir dėl mokinių pervežimo.
„Reikės savivaldybėms galvoti, kaip tą vaiką atvežti, jei jis toliau gyvena. Bet savivaldybės suvokia, kad anksčiau ar vėliau reikės grįžti ir ugdymo procesas kelsis atgal į mokyklas. Klausimas, kurie grįš pirmiausia, o kurie vėliau“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė.
