Atsakiusieji skiepytis iš įstaigos vadovybės esą sulaukė pastabų, kad dėl tokio sprendimo ateityje gali keistis darbo sąlygos ar jo pobūdis.
Su naujienų portalu lrytas.lt bendravę ir savo tapatybės viešinti nesutikę medicinos įstaigų darbuotojai stebėjosi, kad atsakiusieji skiepytis dėl savo sprendimo turi aiškintis įstaigos administracijai, yra nuodugniai klausinėjami, kodėl nusprendė nesiskiepyti, nors kalbėti apie asmeninius tokio sprendimo motyvus ir su sveikatos būkle susijusias aplinkybes norėtų tik su savo gydytojais.
Išsakyti ir nuogąstavimai dėl paties skiepijimo proceso, kad prieš skiepijant nevyksta jokia konsultacija su gydytoju, nereikalaujama užpildyti jokios anketos.
Ligoninė: „Tai provokacija“
Vilniaus Uiniversiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė, naujienų portalo lrytas.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė: „Toks kaltinimas skamba kaip provokacija, pasinaudojant gerai žinomos įstaigos vardu. Iš tikrųjų VUL Santaros klinikose skiepijami tik tie darbuotojai, kurie yra pareiškę pageidavimą skiepytis.
Visi darbuotojai prieš vakcinaciją turi užpildyti dvi formas – Kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną“ (parengtą SAM) ir antrą formą „Informavimas apie skiepus ir sutikimas skiepytis COVID-19 mRNR vakcina“.
Anot jos, abu šie dokumentai yra skelbiami viešai įstaigos vidinėje informacinėje sistemoje (intranete), kiekvienas gali iš anksto susipažinti. „Tai yra dokumentai, be kurių negali įvykti tolesnis veiksmas – vakcinacija. Atvykęs į skiepijimo punktą darbuotojas turi pateikti pasirašytą sutikimą ir užpildytą klausimyną.
Prie skiepijimo punktų yra budintys alergologai – klinikiniai imunologai, šeimos gydytojai ar infekcinių ligų gydytojai, kurie esant neaiškumams konsultuoja dėl asmens galimybės skiepytis. Dviem darbuotojams, kuriems anksčiau yra buvusios netgi anafilaksinės reakcijos, po alergologo – klinikinio imunologo konsultacijos skiepijimas paskirtas ir sėkmingai atliktas Alergologijos dienos stacionare, taikant specifinį gydymą“, – teigė J.Jakutienė.
Ji pasakojo, kad tam, kad procesas vyktų be trikdžių, atliktas didelis planavimo ir pasirengimo darbas: sudaryti vakcinuotinų darbuotojų sąrašai, numatytas kiekvienam jų konkretus laikas, kad būtų išvengta būriavimosi, paruošti rezerviniai sąrašai. Nepaisant kruopštaus parengiamojo darbo, pasitaiko, jog vakcinacijai dėl įvairių pateisinamų priežasčių neatvyksta dalis suplanuotų asmenų.
Skiepijimą organizuojanti įstaiga turi planuoti skiepijamųjų srautus ir dėti maksimalias pastangas, kad būtų panaudotos visos turimos vakcinos dozės, tokiu atveju skubos tvarka kviečiami darbuotojai, anksčiau sutikę skiepytis, iš rezervinio sąrašo.
„Darbuotojams nėra grasinama, nėra daromas spaudimas, tačiau visi žinome, jog vakcinacija yra veiksminga tik tada, jei pasiskiepija ne mažiau nei 70 proc. kolektyvo narių. Toks ir yra Santaros klinikų siekis. Su dar neapsisprendusiais, abejojančiais ar turinčiais klausimų dėl savo sveikatos būklės darbuotojais diskutuoja padalinių vadovai (vedėjai ar vyresniosios slaugytojos), kurie siekia išsiaiškinti nesiskiepijimo ar abejonių priežastis, atsako į iškilusius klausimus.
Išsklaidžius abejones dėl vakcinos ar vakcinavimo proceso, dalis darbuotojų apsisprendžia teigiamai. Tačiau šių pokalbių jokiu būdu negalima įvardinti „spaudimu“ ar „kamantinėjimu“, o vakcinavimo proceso išaiškinimu.
Įstaigos, kurioje yra daugiau nei 6000 darbuotojų, sudėtinga COVID-19 situacija, administracija intensyviai dirba kitus darbus ir neturi nei laiko, nei tikslo taikyti spaudimą darbuotojams dėl vakcinacijos“, – aiškino Santaros klinikų direktoriaus pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui.
Lietuvos medikų sąjūdžio skundai nepasiekė
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) Auristida Gerliakienė teigė, kad iš medikų bendruomenės tokio pobūdžių skundo nėra sulaukta.
Kalbėdama apie situaciją, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kur atsakantis skiepų medikas ar kitas gydymo įstaigos darbuotojas dirba: „Labai svarbu, kokioje srityje ar kokiame skyriuje šis žmogus dirba. Juk nepasiskiepijus eiti dirbti su COVID-19 pacientais yra neatsakingas pasirinkimas ir labai rizikingas“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad reikia kalbėti net tik apie riziką sveikatai, bet ir gyvybei: „Šiandien spaudoje aprašytas jau ne vienas medikų mirties nuo koronaviruso atvejis ir tai labai liūdina“.
Dėl skiepų nerimaujantiems medikams A. Gerliakienė patarė apie tai pasikalbėti su skyriaus vadovu: „Jei yra kokios nors sveikatos problemos, dėl kurių žmogus bijo rizikuoti ar jau yra susidūręs su rizikos faktoriais dėl kitų skiepų, apie tai reiktų pasikalbėti sus savo tiesioginiu vadovu. Visa tai išsprendžiami dalykai“, – kalbėjo ji.
A.Gerliakienė teigė, kad visa svarbi informacija prie skiepijant yra suteikiama: „Medikai dažniausiai turi tam tikrą bendrą supratimą apie bendrą organizmo būklę, o jei turi ir kokių nors sveikatos problemų, tai tikrai apie jas žino. Anketavimas ar kažkoks kitas tyrimas labai ištemptų visą procesą laike.
Mano žiniomis, prieš skiepijant atliekami greitieji antikūnių testai ir gavus jo rezultatą, jei nėra antikūnių, atliekamas skiepijamas. Skiepijamam žmogui duodamas ir informacinis lapas, kuriame nurodoma, kokios galimos komplikacijos ir pasirašomas sutikimas“.
SAM: „Apie šią situaciją esame girdėję“
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė teigė, kad šiuo metu šalyje veikiantis teisinis reguliavimas nenumato skiepų privalomumo.
„Visas vakcinavo procesas vykdomas vadovaujantis savanoriškumo principu. Be žmogaus sutikimo jokia fizinė intervencija šioje srityje yra negalima“, – sakė ji. Kalbėdama apie darbdavių teises ir pareigas, ji pabrėžė, kad darbdavys turi pareigą užtikrinti saugą darbovietėje, tačiau, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, asmuo yra laisvas priimti sprendimą dėl pasiskiepijimo.
Vadinasi, jei teisės aktai šioje srityje nebus pakeisti, vadinasi visi darbdavio veiksmai, kuriais būtų nustatom sąlyga ar reikalavimas darbuotojams pasiskiepyti galimai būtų vertintini kaip ribojantys, diskriminuojantys, ribojantys apsisprendimo laisvę.
„Apie jūsų minima situaciją esame girdėję ir bandysime reaguoti. Bet kuriuo atveju, tai platesnių ir išsamesnių diskusijų reikalaujantis klausimas. Tai ir ketiname padaryti pakviesdami diskusijai darbdavių ir darbuotojų atstovus bei skėtines organizacijas, kurias vienija įvairias profesines sąjungas. Bandysime išgirsti abiejų pusių nuogąstavimus ir pasiaiškinti esamą situaciją“, – sakė E. Butkevičienė.
