„Tai yra hibridinio karo, kuris kariaujamas prieš Lietuvą, finansavimas Lietuvos valstybės pinigais“, – situaciją apibendrino Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.
Anot jo, naujoji valdžia padarė viską, kad dėl šio atvejo niekam nereikėtų prisiimti asmeninės atsakomybės, o tai siunčia netinkamą signalą.
Savo ruožtu politikai jau svarsto papildomas priemones, kaip užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.
Išsiskiria ir sportas
Rusijos populiariosios kultūros atstovų, šlovinančių Kremlių ir Rusijos režimą, vykdančių dezinformacijos kampaniją atvežimas į Lietuvą yra hibridinio karo dalis – anot M.Laurinavičiaus, ne veltui tokie koncertai visada pritaikomi prie Lietuvai svarbių datų – kaip ir šį kartą, kuomet F.Kirkorovo koncertas perkeltas į birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną.
„Hibridinis karas, kalbant paprastai, yra bandymas laimėti karą be šūvio – sukurti tokias sąlygas, kad valstybės, kurią norima atakuoti, visuomenės nariai prarastų norą arba galimybę priešintis“, – aiškino M.Laurinavičius. Tam pasitelkiama dezinformacijos, psichologiniai, nusivylimo valstybe skatinimo būdai.
„Panašiai nutiko su Ukraina prieš Krymo okupaciją – galiausiai ji atsigavo ir pasipriešino, tačiau valstybė buvo sugriauta tiek, kad tuo momentu ji buvo labai silpna priešintis bet kokiai agresijai“, – akcentavo jis.
Vis dėlto, anot M.Laurinavičiaus, Lietuvos visuomenė yra gerokai atsparesnė įvairioms Rusijos naudojamoms poveikio priemonėmis negu vidutiniškai Vakarai.
„Tai nereiškia, kad mes esame saugūs arba turime imunitetą nuo to, – pabrėžė M.Laurinavičius. – Būtent koncertai, kultūrinės priemonės, taip pat sportas tebėra didelė tos kampanijos dalis. Galime prisiminti VTB lygą, kur žaidė mūsų sportininkai. Dabar tą patį daro Kinija su Lietuvos krepšinio federacijos rėmimu, su Moterų krepšinio lygos rėmimu, su stadionu Marijampolėje, lenktynininko B.Vanago rėmimu“.
Anot jo, tai – įprasti hibridinio karo elementai, kuriais siekiama išlaikyti Lietuvą kultūrinėje ir informacinėje priešiškos valstybės erdvėje, užtikrinti, kad Lietuva galutinai netaptų Vakarų kultūrinės ir informacinės erdvės dalimi. Taip siekiama legitimizuoti patį režimą.
„Kai Kinijos bendrovė „Huawei“ remia mūsų Krepšinio federaciją, daugelis krepšinio gerbėjų pradeda pozityviai vertinti ne tik rėmimo faktą, bet ir pačią Kiniją. (...)
Lygiai taip pat tai daliai visuomenės, kuri vaikšto į Kirkorovo koncertus, yra siunčiama tiek kultūrinė žinutė su dainomis, tiek propagandinė žinutė – puikiai žinome, kad tuose koncertuose vykdoma propagandinė, dezinformacinė veikla“, – kalbėjo jis.
M.Laurinavičius nenorėjo spekuliuoti, kodėl dvi Rusijos atlikėjų pasirodymus Lietuvoje organizavusios įmonės – „Bravo events“ ir „Mon voyage“ atsidūrė atskirame sprendime negu kiti subsidijų sulaukę kultūros ir meno renginių organizatoriai.
„Man tai net nėra labai svarbu – vertinu tai iš hibridinio karo perspektyvos. (...) Man visiškai aišku, kad Lietuvoje ir toliau nėra supratimo, su kokiomis grėsmėmis mes susiduriame“, – tvirtino jis.
Kovos priemonės
M.Laurinavičiaus teigimu, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje problemą reikia spręsti sistemiškai. Paprasčiausias būdas – į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjų, koncertavusių Kryme: „Tai labai logiškas ir aiškus kriterijus, nes dėl Krymo yra taikomos sankcijos verslui, o koncertinė veikla yra lygiai tokia pati verslo dalis“.
Be to, reikėtų signalo valdininkams – kad tokie atvejai nebus toleruojami.
„Tai, kas įvyko vakar, mano manymu, kaip tik pasiuntė priešingą ir labai negerą signalą, kad vis tik prisiimti atsakomybės už tai, kas padaryta, niekam nereikės. Kad ir ką šnekėtų dabartinė valdžia apie tai, kad tai yra Sauliaus Skvernelio Vyriausybės sprendimas, tą sprendimą pasirašė dabartinė kultūros viceministrė – nesvarbu, kad ji tuo metu buvo Kultūros tarybos narė ir būtent tokiu statusu pasirašė.
Mano įsitikinimu, ji privalo prisiimti asmeninę atsakomybę už tai. Nekalbu apie radikalius žingsnius, kad būtinai turi atsistatydinti – yra įvairių būdų, kaip įgyvendinti asmeninę atsakomybę.
Kas šiuo atveju yra iš tiesų blogai – manau, kad naujoji valdžia padarė viską, kad niekam tos asmeninės atsakomybės nereikėtų prisiimti. Jie suvertė kaltę net ne asmeniui, o kažkokiai bendrai S.Skvernelio Vyriausybei: „Visi smerkiame, bet kaltų nėra“, – akcentavo M.Laurinavičius ir pabrėžė, kad signalas, kurį gavo valdininkai – jog jeigu nėra surašytos instrukcijos, kam lėšų negalima skirti, tuomet jas skirti galima.
Galiausiai, M.Laurinavičiaus teigimu, Lietuvai reikėtų masinių valstybės tarnautojų mokymų apie tai, kas yra hibridinis karas, kuo tai gresia, kaip jis kariaujamas. Analitikas pateikė pavyzdį: Švedija, kada baiminosi Rusijos kišimosi į rinkimus, apmokė beveik 6 tūkst. valstybės tarnautojų.
Išskirtinė programa
Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad subsidijų programa atšauktų, perkeltų ir koreguotų kultūros ir meno renginių organizatoriams yra vienkartinė ir pasibaigusi, parengta siekiant mažinti pirmojo karantino pasekmes kultūros srityje. Anot jos, įprastomis sąlygomis yra taikomas kitoks finansavimo skyrimo modelis, užtikrinantis finansuojamų projektų kokybę ir meninę vertę.
„Įprastinėmis sąlygomis Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno projektus finansuoja išimtinai tik per viešus konkursus. Pateiktas paraiškas vertina kultūros ir meno ekspertai, o remdamiesi jų rekomendacijomis finansavimo sprendimus priima ir tvirtina Lietuvos kultūros tarybos nariai.
Būtent toks finansavimo skyrimo modelis, leidžiantis užtikrinti, kad projektai finansuojami remiantis jų kokybe ir menine bei kultūrine verte ir yra vienas iš pagrindinių Lietuvos kultūros tarybos pasiekimų. Subsidijų skyrimas buvo tik laikina priemonė, daugiau tokio tipo priemonių LKT taikyti neplanuoja“, – pabrėžė G.Dapšytė.
Anot jos, gavus visas vienam ar kitam Lietuvos kultūros tarybos konkursui pateiktas paraiškas visų pirma atliekama administracinė jų patikra, tuomet jos perduodamos vertinti ekspertams, o vėliau remdamiesi jų rekomendacijomis Lietuvos kultūros tarybos nariai priima sprendimus dėl finansavimo.
„Lietuvos kultūros taryba teikia veiklos ataskaitas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms, taip pat įprasta tvarka vykdomi planiniai Valstybės kontrolės ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos auditai“, – aiškino Kultūros tarybos atstovė.
Kultūros viceministrė, buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė Daina Urbanavičienė ketvirtadienį teigė apgailestaujanti dėl šios situacijos – anot jos, skirstant subsidijas buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai.
„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir tarybos konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų“, – komentare BNS aiškino viceministrė.
Ji taip pat teigė siūlysianti, kad būtų atliekamas ir ekspertinis vertinimas teikiant valstybės pagalbą verslui dėl pandemijos.
Svarsto koreguoti „juodąjį sąrašą“
Penktadienį po Užsienio politikos koordinacinės tarybos susitikimo buvo iškeltas klausimas, ar nederėtų plėsti vadinamojo „juodojo sąrašo“ dėl prieštaringai vertinamų Rusijos atlikėjų atvykimo į Lietuvą.
Prezidento užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuva sankcijų negali teikti be priežasties, o pastaruoju metu jos buvo įvestos tik su Baltarusijos režimu susijusiems atstovams ir įmonėms.
„Lietuva turbūt yra viena iš aktyviausių šalių, kurios kovoja su dezinformacija ir kuri labai aiškiai įvardija tuos dezinformacijos veikėjus ir atsakomuosius veiksmus. Sankcijos negali būti už nieką, jos turi turėti tam tikrą pagrindą“, – sakė A.Skaisgirytė.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad svarstymai dėl „juodojo sąrašo“ koregavimo tikrai vyksta.
„Kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę, įvertinti būtent teisiniu požiūriu tokias galimybes. Suprantame, kad, nors muzikos skoniai gali labai skirtis, turime matyti aiškų teisinį pagrindą“, – sakė ministras.
„Šalia to, manau, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys Baltarusijos protestų malšinime, taip pat turėtų būti įtraukti į juoduosius sąrašus“, – pridūrė G.Landsbergis.
Ministro teigimu, kriterijus „juodojo sąrašo“ išplėtimui teikia migracijos departamentas, o Užsienio reikalų ministerija gali pateikti savo rekomendacijas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis komentavo, kad tokio pobūdžio renginius reikėtų uždrausti, ir netrukus bus imtasi rimtesnių veiksmų.
„Iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet minkštosios grėsmės ir yra pavojingiausios, todėl turime reaguoti. Dar praeitoje kadencijoje su Laurynu Kasčiūnu siūlėme sąrašą papildyti ir tokius „veikėjus“ įtraukti, bet mums nelabai pavyko įtikinti Vyriausybės“, – sakė Ž.Pavilionis.
Pasak jo, artimiausiu metu bus inicijuotas bendras Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir Kultūros komiteto posėdis ir bus tariamasi, kaip sukurti sistemą ir tokius atvejus valdyti.
