Buvusi P. Gražulio padėjėja tvirtina, kad Seimo narys pasiimdavo jos atlyginimą: „Santykiai buvo artimi“

Tokius parodymus ji davė apklausta ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių nusikaltimų, kuriame dar prieš kelis metus įtarimai buvo pareikšti pačiai P. Pachomovaitei, tuometiniam Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui, tuometiniam bendrovės „Judex“ generaliniam direktoriui Rimantui Kičui.

Didžiajai daliai asmenų įtarimai ilgainiui buvo panaikinti, tik šią savaitę įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti P. Gražuliui.

Pernai gegužės 29 dieną Kauno apylinkės teismas baigė nagrinėti iš šio tyrimo atskirtą bylą, kurioje buvęs „Judex“ vadovas R. Kičas buvo kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu. Teismo sprendimu nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas pagal laidavimą, nes savo kaltę visiškai pripažino.

Būtent šiame teismo nuosprendyje ir paviešinti P. Pachomovaitės duoti parodymai.

P. Pachomovaitė šaldytų maisto produktų gamybos bendrovėje nuo 2012 metų dirbo komercijos vadove, šį darbą jai padėjo gauti P. Gražulis. Nuo 2014-ųjų P. Gražulis ją įdarbino ir savo padėjėja Seime, šiose pareigose ji dirbo iki 2016 metų lapkričio.

Seimo narys BNS iš pradžių sakė neatsimenantis, ar naudojosi tuometinės patarėjos banko kortele, vėliau teigė nesinaudojęs „jokiomis kortelėmis“ ir atsisakęs komentuoti plačiau nutraukė pokalbį.

Kauno apylinkės teismo nuosprendyje rašoma, kad ikiteisminio tyrimo metu P. Pachomovaitė teisėsaugai pasakojo, jog maždaug 2015 metų rudenį P. Gražulis paprašė jam perduoti banko kortelę, kuria galima išgryninti pinigus.

Anot P. Pachomovaitės, kokiu tikslu jam reikia kortelės P. Gražulis nenurodė, tik sakė, kad kažkam reikia pinigų.

„Kadangi tuo metu santykiai buvo artimi, P. G. paprašius perduoti kortelę, kuria buvo galima išgryninti į sąskaitą DNB banke pervedamą padėjėjos darbo užmokestį, ji perdavė P. G. kortelę, manydama, kad tik laikinai ir kad greitai grąžins, tačiau negrąžino ir pinigus iš sąskaitos nuimdavo(...) Beveik metus laiko P. G. iš jos sąskaitos nuimdavo jos darbo užmokestį“, – rašoma teismo nutartyje.

P. Pachomovaitė teigė, kad po to pradėjo pati stengtis kuo greičiau išsigryninti gautus pinigus, nes turėjo ir kitą su ta pačia banko sąskaita susietą kortelę. Jos teigimu, P. Gražulis dėl to nepriekaištaudavo.

Taip pat buvusi parlamentaro padėjėja pasakojo maždaug metus laiko į tą pačią sąskaitą įnešdavusi ir „Judex“ vadovo R. Kičo jai perduotus perduotus grynuosius, kuriuos P. Gražulis su kortele išgrynindavo.

„Kodėl ir kokiu tikslu R. K. prašydavo įnešti pinigus P. G., ji nežino. R. K. nesakė, ji neklausė“, – teigiama nutartyje.

P. Pachomovaitė teisėsaugai sakė nežinanti, iš kur R. Kičas imdavo pinigus, kuriuos ji perduodavo P. Gražuliui – ar tai buvo įmonės, ar jo asmeninės lėšos. Ji teigė neprisimenanti ir tikslios sumos, kurią tokiu būdų įnešė į savo sąskaitą.

Moteris teigė, kad jai nepatiko tai, kad P. Gražulis naudojasi jos kortele ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kai ji kitose šalyse tuo metu nebuvo, tad ilgainiui ji pasakė R. Kičui daugiau pinigų taip neperduosianti, į ką šis atsakė tylėjimu.

Teisėsaugai ji taip pat sakė su P. Gražuliu gyvenusi nuo 2013 iki 2015 metų, tačiau tvirtino vėliau pradėjusi vengti su juo bendrauti, „nes jis labai buvo linkęs ją kontroliuoti, vadovauti, su juo bendraudama jautė didelį stresą“.

P. Pachomovaitė su P. Gražuliu pasakojo susipažinusi 2011 metų vasarą vienoje Kauno kavinių ir maždaug metus laiko susitikdavo su juo, bendraudavo telefonu.

Viso bendravimo metu P. Gražulis jai siūlė dirbti bendrovėje „Judex“, teigdamas, kad įmonė priklauso jo draugui.

2012 metų balandį P. Pachomovaitė buvo įdarbinta „Judex“ sekretore, o po pusantrų metų, atsilaisvinus komercijos direktorės etatui, buvo įkalbinta imtis šių pareigų.

„Nedrįso imtis šių pareigų, tačiau P. G. sakė padėsiąs ir pamokysiąs. Pradėjusi dirbti suprato, kad P. G. yra neoficialus šios bendrovės savininkas, nes jis dalyvaudavo įmonėje vykstančiuose susirinkimuose, kai buvo sprendžiami svarbesni įmonei reikalai, vaikščiodavo po gamybos cechus, domėjosi viskuo“, – rašoma teismo dokumente.

P. Pachomovaitė teigė, kad parlamentaras „Judex“ veikloje domėjosi viskuo – „pradedant technika, baigiant produkcijos receptais ir sveikinimo atvirukais“.

Ji taip pat pasakojo, kad įmonės generalinis direktorius R. Kičas jai buvo nurodęs įvairiais, su įmonės veikla susijusiais klausimais, kreiptis į P. Gražulį.

Seimo kanceliarija P. Pachomovaitei 2016 metų rugsėjį buvo skyrusi papeikimą už tai, kad dirbdama padėjėja ji tuo pačiu dirbo ir „Judex“, nors leidimo kitam darbui nebuvo gavusi.

Pasak tuomet išplatinto Seimo pranešimo spaudai, nuobauda skirta „už jos veiksmais diskredituotą Seimo autoritetą ir sukeltas abejones dėl Seimo kanceliarijoje organizuojamos darbo tvarkos“.

Patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad P. Pachomovaitė nuo 2015 metų lapkričio iki 2016 metų gegužės bei visą 2016 metų vasarą apskritai negalėjo dirbti kito darbo, nes Seimo kanceliarijoje dirbo 1,5 pareigybės krūviu.

Iki 2015 metų lapkričio P. Gražulio padėjėja Seime dirbo puse etato, nuo tų metų rudens pradėjo dirbti visu etatu, o jos atlyginimas pakilo iki beveik 744 eurų per mėnesį.

2016-ųjų pavasarį P. Pachomovaitė puse etato dirbo P. Gražulio padėjėja, puse – Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, kuriai tuomet vadovavo P.Gražulis, referente.

P. Gražuliui praradus frakcijos seniūno postą P. Pachomovaitė neteko frakcijos referentės pareigų, tačiau nuo 2016 birželio jai nustatytas 1,5 etato krūvis parlamentaro padėjėjos pareigose ir 1115 eurų atlyginimas.

Minėtame ikiteisminiame tyrime P. Gražulis buvo apklaustas du kartus – 2016 ir 2017 metų vasarą. Abu kartus jis parodymus atsisakė duoti, iš pradžių teigdamas, kad tyrimo duomenys patenka į žiniasklaidą, vėliau tvirtindamas, kad byla yra politinė ir jis yra persekiojamas, su juo siekiama politiškai susidoroti.

BNS šią savaitę susisiekus su parlamentaru, jis sakė neatsimenantis ar naudojosi P. Pachomovaitės banko kortele.

„Žiūrėkit (...) paėmęs – atidavęs, jinai mano buvo paėmus, čia tuos dalykus aš jau pamiršęs kaip ten kas buvo,“ – trečiadienį BNS sakė P. Gražulis.

Kiek vėliau jis tvirtino nesinaudojęs „jokiomis kortelėmis“ ir sakė, kad P. Pachomovaitė iš jo „gaudavo daugiau pinigų, nei jai priklauso“.

Pokalbio pabaigoje pasakęs, kad nieko nekomentuos, nes nėra susipažinęs su buvusios patarėjos parodymais, jis padėjo telefoną.

Pernai metų gruodį Seimas generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę ir šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba jam pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu.

Tarnybos teigimu, pakanka duomenų manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą, neteisėtai veikdamas šios bendrovės interesais ir siekdamas, kad bendrovei dėl jos produktuose rastų listerijos bakterijų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į Rusiją.

„Manoma, kad tokiais savo veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir sulaužė Seimo nario priesaiką – dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą,“ – teigiama STT pranešime.

Prokurorai anksčiau teigė, kad padėdamas įmonei „Judex“ politikas ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Ikiteisminį tyrimą byloje atlieka STT Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Šiame ikiteisminiame tyrime P. Gražulis yra vienintelis įtariamasis. Anksčiau tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tarp jų – buvusiam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui, P. Pachomovaitei, R. Kičui.

„Judex“ vadovo atveju byla buvo atskirta, likusiems asmenims įtarimai buvo panaikinti.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad už piktnaudžiavimą asmuo gali būti baudžiamas bauda ar laisvės atėmimu iki septynerių metų.