Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai vieningai sutinka, kad dabar nuotoliniam ugdymui pasiruošta kur kas geriau, tačiau iššūkių vis dar kyla.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė komentavo, kad grįžimui prie nuotolinio ugdymo buvo ruoštasi jau vasarą, tad dabar jis turėtų vykti kur kas sklandžiau.
„Tikrai jaučiasi pažanga. Žinoma, vis dar iškyla sunkumų, pavyzdžiui, kai kuriose mokyklose dar sunkiai suderinami tvarkaraščiai, kartais trūksta susitarimo tarp visos mokyklos bendruomenės, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas“, – lrytas.lt teigė S.Aškinytė.
Vadina ugdymo imitacija
Savo ruožtu Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas pripažino, kad nuotolinis mokymasis kelia labai daug problemų ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams, o teigiamų pokyčių nuo pavasario mato nedaug.
„Nepažįstu nei vieno tėčio ar mamos, kurie nuotolinį ugdymą vertintų teigiamai. Paprastas pavyzdys: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentams chirurgijos praktika vyksta nuotoliniu būdu. Kaip taip gali būti?
Šiandien tas vadinamasis nuotolinis ugdymas yra labiau ugdymo imitacija, negu pats mokymosi procesas“, – portalui lrytas.lt sakė D.Trečiakauskas.
Pasak jo, jeigu vyresnių klasių moksleiviams galima duoti užduočių ar aptarti jų sprendimo būdus, su pradinių klasių moksleiviais to padaryti beveik neįmanoma, tad reikia nuolatinės tėvų pagalbos.
„Tėvams reikia imti nedarbingumą, kad vaikai galėtų mokytis. Tai nelabai adekvatu“, – svarstė pašnekovas.
Pasak Lietuvos tėvų forumo atstovo, sprendimai dėl ugdymo šiuo atveju priimami ne mokslinės ar medicininės analizės, bet politiniu pagrindu.
„Atrodo, kad viskas virsta parodija. Mes galvojame, kad pirmiausia reikia atlikti statistinę sergamumo analizę ir tik tada priimti sprendimus. O dabar viskas vyksta tokiu bandomuoju būdu – pabandysim ir pažiūrėsim, kas gausis.
Nepagalvojama nei apie vaikų, nei apie tėvų ir visos visuomenės ateitį, psichologinę pusę. Mes negalime priimti sprendimų kaip akli kačiukai, o dabar tai ir vyksta.
Akivaizdu, kad nukentės ne tik žinios, bet ir fizinė, psichikos sveikata, socialiniai įgūdžiai. Jie šiandien palikti užribyje ir apie juos net nesvarstoma“, – kalbėjo D.Trečiakauskas.
Pokyčiai akivaizdūs
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė portalui teigė, kad ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu 2020 metų pavasarį ir 2020 metų vėlyvą rudenį ir dabar skiriasi iš esmės.
Pasak jos, pavasarį pagrindinis ugdymo įstaigų ir visos švietimo sistemos uždavinys buvo užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą ir prieinamumą kuo didesniam mokinių skaičiui.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, mokytojai, mokyklų vadovai, turėdami ribotus laiko išteklius ir labai skirtingas informacinių technologijų naudojimo patirtis, jausdami emocinę įtampą, pasirengė nuotoliniam ugdymo proceso vykdymui.
Per tuos kelis mėnesius buvo sprendžiamos mokinių ir mokytojų aprūpinimo informacinėmis technologinėmis priemonėmis, virtualios mokymo platformos pasirinkimo, ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu problemos.
Per pirmąją bangą buvo pasiruošta ir brandos egzaminų vykdymui, kada reikėjo užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą, teisėtus mokinių lūkesčius, lygias galimybes visiems mokiniams.
Labai svarbu buvo tai, kad pirmojo karantino metu sustiprėjo komunikacija tarp skirtingų švietimo lauko grupių, valstybės ir verslo bendradarbiavimas taip pat įgijo visiškai naują ir labai produktyvią išraišką – leidėjai sudarė sąlygas mokiniams ir mokytojams nemokamai naudotis jų sukurtomis skaitmeninėmis priemonėmis“, – aiškino specialistė.
A.Ranonytės teigimu, antrosios bangos atveju mokyklos mokymą nuotoliniu arba mišriu būdu pradėjo vykdyti skirtingu laiku, turėdamos labai įvairios patirties.
„Buvo parengti nacionalinio ir mokyklos lygmens dokumentai ir rekomendacijos, kuriomis mokyklos galėjo naudotis, kai epidemiologinė situacija tapo sudėtingesnė ir reikėjo pereiti prie mišraus arba nuotolinio mokymo.
Džiugu, kad nuo pirmojo karantino pildosi E-mokykla portale prieinamų skaitmeninių mokymosi priemonių, skirtų visų mokomųjų dalykų ir visų klasių mokiniams, sąrašas – šiuo metu yra viešinama daugiau kaip 250. Švietimo centrai visoje šalyje siūlo daugiau kaip 60 skaitmeninio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo programų“, – sakė NŠA atstovė.
A.Ranonytės manymu, tenka pripažinti, kad po šios epidemijos mokykla jau niekada nebebus tokia, kokia ji buvo prieš tai.
„Ši sudėtinga situacija per trumpą laiką sutelkė mokyklų bendruomenes technologiniam šuoliui į XXI amžių. Kuriasi visiškai kitokios kokybės, informacinėmis technologijomis ir skaitmeniniu raštingumu grįsta švietimo ekosistema.
Džiugu, kad nuotolinis ugdymo procesas yra ne tik trikdis, bet ir galimybės. Pavyzdžiui, 2020 metų lapkričio mėn. daugiau kaip 53 proc. mokinių, kurie mokosi 5 ir I gimnazijos (9) klasėse savanoriškai dalyvavo nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose nuotoliniu būdu. Tai, kas dar prieš metus atrodė kaip technologinis iššūkis, nuotolinio mokymo dėka tapo prieinama realybe“, – sakė specialistė.
Kita vertus, pasak A.Ranonytės, galvojama ne tik apie artimiausius kelerius mėnesius, bet ir apie tolimesnę perspektyvą. Svarstoma, kaip įgytus mokytojų informacinių technologijų naudojimo įgūdžius, susiformavusią nuotolinio ugdymo organizavimo praktiką panaudoti dar nerealizuotoms nuotolinio mokymo galimybėms, tokioms kaip vienodų mokymosi galimybių suteikimas skirtingų poreikių turintiems asmenims ar kokybiškas ugdymas(is) tose įstaigose, kuriose trūksta kompetentingų specialistų, realizuoti.
„Vykstant svarstymams apie skaitmeninio ugdymo turinio ir mokymo(si) priemonių atnaujinimą ir prieinamumą, ne mažiau rūpi tokie ugdymo proceso aspektai, kaip skirtingų mokomųjų dalykų skirtinguose mokinių amžiaus tarpsniuose didaktika, kurios svarbiausia paskirtis – atsakyti ne tik į klausimą, ko mokyti, bet ir kaip mokyti, kokiu tempu mokyti, kaip vertinti mokinių daromą pažangą ir pasiekimus, kaip išlaikyti ir sustiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, kaip siekti, kad kuo didesnę atsakomybę už mokymąsi ir jo rezultatus prisiimtų pats mokinys.
Reikia pabrėžti, kad nuotolinis ugdymo procesas yra puiki galimybė ugdyti mokinių savarankiškumą ir užtikrinti maksimaliai individualizuotą mokymo(si) formą“, – sakė NŠA atstovė.
Sistemą dar žada tobulinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, komentuodamas situaciją apie nuotolinį mokymą pavasarį ir rudenį, išskyrė kelis esminius pokyčius.
Pirma, pasak jo, rudenį sustiprėjo pati mokyklų nuotolinio ugdymo patirtis, pedagogų skaitmeninė kompetencija.
„Tai rodo ir apklausų rezultatai – dauguma bendrojo ugdymo mokyklų linkusios savo skaitmeninę kompetenciją vertinti labai gerai ir gerai. Tik 8 proc. mokyklų, kuriose yra pradinių klasių, nurodo, kad jų pasirengimas mokyti pradinukus nuotoliniu yra silpnas arba patenkinamas.
Paaugo ir mokytojų skaitmeninė kompetencija. Daugiau nei pusėje mokyklų dirba pedagogai, kurių kompiuterinio raštingumo kompetencija išties didelė“, – aiškino A.Aldakauskas.
Taip pat, pasak jo, nuo 2020 m. pavasario dvigubai išaugo procentinė dalis mokyklų, kurios pasirinkusios ir įgijusios įgūdžių naudotis vieninga virtualia mokymo aplinka (EDMODO, „G-Suite For Education“, „Microsoft Office 365“, „Moodle“ ir pan.).
Kaip teigiamą pokytį A.Aldakauskas išskiria ir tai, kad rudenį daugiau mokinių buvo aprūpinti kompiuterine technika. Jo teigimu, mokykloms šiemet nupirkta per 35 tūkst. nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, taip pat skirta lėšų kitoms nuotolinio ugdymo tobulinimo priemonėms.
„Rudenį buvo skirta papildoma valstybės dotacija, kad mokyklos pačios galėtų įsigyti skaitmeninio ugdymo priemonių – ir įrangos, ir užduočių. Tam papildomai buvo skirta 14 mln. Eur. Lietuvos savivaldybėms pirmoji lėšų dalis paskirstyta rudenį, o didesnioji dotacijos dalis jas pasieks šiemet.
Už jas mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoti mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus“, – dėstė ŠMSM atstovas.
A.Aldakausko teigimu, šiuo metu yra kuriamas ir nacionalinis portalas, skirtas nuotoliniam ugdymui. Jame šalies mokytojai bus raginami su kolegomis dalintis skaitmeninėmis priemonėmis, pamokų pavyzdžiais.
„Parengtas ir ministro patvirtintas „Nuotolinio mokymo(si) /ugdymo(si) vadovas“, kuris praverčia mokykloms organizuoti nuotolinį ugdymą. Pvz., vadove dėl pradinio ugdymo rekomenduojama nustatyti aiškias mokymo taisykles, įtraukti tėvus, trumpinti pamokas iki 30 min., nes mažesni vaikai negali ilgai išbūti susikaupę prie ekranų, ir panašiai“, – komentavo ŠMSM atstovas.
Pasak jo, didžiausią darbą gerinant nuotolinio ugdymo kokybę padarė pačios mokyklos, o pati ministerija šiuo metu rengia planą, kuriame numatyta pagalba abiturientams ir kitiems mokiniams, socialiai pažeidžiamų grupių mokinių aprūpinimas kompiuterine technika, papildomos konsultacijos mokytojams ir mokyklų vadovams.
Vienas didžiausių iššūkių – ir motyvacijos stoka
Tuo metu šalies mokyklų vadovai vardija panašias išlikusias problemas, tačiau pripažįsta, kad teigiamų pokyčių per antrąjį karantiną tikrai įvyko.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė lrytas.lt teigė, kad dabar mokytojams dirbti jau lengviau, nes atsirado daugiau įrankių, tačiau vis dar trūksta tokių priemonių, kurios pedagogų darbą dar labiau palengvintų – pavyzdžiui, dokumentų skaitymo kamerų.
„Mokytojams vis dar trūksta tam tikrų techninių priemonių, nes tos DNR plano lėšos, kurios buvo duotos, panaudotos daugiausia skaitmeninio turinio atnaujinimui, o technikai įsigyti panaudojome vos 30 procentų“, – aiškino D.Žiurienė.
Utenos Dauniškio gimnazijos vadovė Asta Skeirienė komentavo, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai rudenį nuotolinį mokymą taip pat vertina palankiau. Pasak jos, pagerėjo ir pedagogų kompiuterinis raštingumas, buvo pereita prie vienos mokymosi platformos.
„Pavasarį visi blaškėsi po įvairiausias kitas programas. O dabar darome mokinių apklausas, kurios rodo, kad jie dabar mokosi tikrai sklandžiau.
Žinoma, didžiausias iššūkis tas, kad žmonės negali susitikti gyvai. Antras dalykas – labai didelis mokytojų krūvis, nes jie turi skaitmenizuoti visą savo medžiagą ir tai užima daug laiko. Trečias dalykas, kad jauniems žmonėms nėra taip lengva save motyvuoti mokytis nuotoliniu būdu.
Žinoma, yra tokių, kuriems patinka nuotolinis mokymas, bet didesniai daliai mokinių vis tik labiau norėtųsi būti klasėje ir dirbti gyvai su mokytojais“, – pastebi A.Skeirienė.
Nors, pasak direktorės, visų techninių priemonių aprūpinti mokiniams užteko, vis dar išlieka problema dėl skaitmenizuoto turinio, nes reikiamą medžiagą dabar kiekvienas pedagogas skaitmenizuoja savarankiškai.
Nors diskutuojama, kad sklandžiam nuotolinio ugdymo procesui labiausiai kenkia techninės problemos, pašnekovai sutinka, kad įtakos turi ir pačių mokinių nusiteikimas.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorės D.Žiurienės teigimu, didžiausias iššūkis mokantis nuotoliniu būdu neretai yra mokinių motyvacijos stoka.
„Kurie mokiniai mokėsi, tie ir toliau mokosi, o kurie tinginiavo, tą daro ir toliau. Dalis moksleivių randa visokių problemų: tai neatsikelia, tai pamiršta, tai nenori prisijungti. Kartais ir tėvai kaltina mokytojus, kad jie nemotyvuoja, kažko nepadaro. Konsultacijos yra teikiamos, bet jeigu vaikas prie jų nesijungia, tai kaip mokytojui vaiką pasiekti?“ – sakė Vilniaus Žvėryno gimnazijos vadovė.
Savo ruožtu LMS prezidentė S.Aškinytė pritarė, kad rasti motyvacijos mokytis namuose moksleiviams tikrai nelengva, tačiau tai, pasak jos, yra kiekvieno mokinio sąmoningumo reikalas.
„Ne visada pavyksta, reikia planuoti laiką, kad viską suspėtum, pačiam save kontroliuoti. Sunkiau yra būti visiškai atsakingu už save, negu kontaktiniu būdu mokykloje, bet kiekvienas moksleivis renkasi tai, kas jam svarbiausia. Jeigu jam rūpi švietimas, tai jis tikrai stengiasi ir bando atrasti tos motyvacijos“, – sakė moksleivių atstovė.
Kokią įtaką nuotolinis mokymas turės mokinių rezultatams?
Vilniaus Žvėryno gimnazijos vadovė įsitikinusi, kad viskas priklausys nuo pačių mokinių pastangų.
„Vieni sąžiningai dirba, kiti gal kiek mažiau, tai viskas priklausys nuo kiekvieno įdėto darbo. Aišku, kad gyvas žodis yra gyvas, bet yra kaip yra“, – sakė D.Žiurienė.
Utenos Dauniškio gimnazijos direktorė A.Skeirienė pabrėžė, kad praėjusių metų brandos egzaminų rezultatai Dauniškio gimnazijoje nepaisant pirmojo karantino buvo tikrai geri, tačiau kaip bus toliau – prognozuoti dar nesiryžta.
„Sunku pasakyti, kaip bus šiemet, nes pernai mūsų abiturientai nuotoliniu būdu mokėsi nedaug. Vis tik tie rezultatai buvo geresni, nei mes galvojome, kad bus. Bet mokytojai labai daug dirba individualiai, ypač konsultuoja dvyliktokus, tai viskas turėtų būti gerai“, – teigė A.Skeirienė.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė S.Aškinytė teigia, kad įtakos egzaminų rezultatams nuotolinis ugdymas turės, tačiau dabar svarbu išnaudoti visas mokymosi galimybes.
„Labai svarbu išnaudoti tą laiką, kurį turime dabar. Mokiniams tikrai reikia pagalbos ir ruoštis egzaminams sunkiau, nes, kad ir kaip besistengtumėme, tas ugdymas dabar tikrai skiriasi. Gal reikėtų skirti papildomų konsultaicjų, papildomų valandų abiturientams, ir tai turėtų padėti išlyginti tas problemas ir skirtumą, kurį turime dabar“, – sakė LMS prezidentė.
NŠA atstovės A.Ranonytės teigimu, vienareikšmiškai įvertinti nuotolinio mokymo(si) kokybę bei jo metu pasiektus mokinių rezultatus šiuo metu būtų sudėtinga.
„Viena yra aišku, kad skirtinguose amžiaus tarpsniuose ir skirtinguose mokomuosiuose dalykuose bus skirtingos nuotolinio mokymo(si) pasekmės. Ir šios pasekmės bus ne tik akademiniams pasiekimams.
Neabejotina, kad nuotolinis mokymas(is) pakeis mokytojo ir mokinio santykį, mokiniai praktiškai turi galimybę įsivertinti kaip svarbu turėti vidinę motyvaciją mokytis ir ugdytis savarankiško darbo įgūdžius“, – komentavo A.Ranonytė.
Jos teigimu, 2020 metais įvykusių mokinių pasiekimų įvertinimų, pavyzdžiui, Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų arba brandos egzaminų rezultatų negalima tiesiogiai lyginti su ankstesnių metų rezultatais.
„Minėti Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai yra neprivalomi ir lyginti rezultatus tų mokinių, kurie užduotis atliko namuose su ankstesnių metų rezultatais, kurie gauti atliekant užduotis mokyklose, būtų nekorektiška.
2021 m. vyks nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai. Mokiniai ir mokyklos gaus grįžtamojo pobūdžio informaciją apie mokinių rezultatus. Labai norisi, kad mokyklos naudotųsi šia informacija, planuodamos ugdymo procesą, reikalingos pagalbos mokiniams formas.
Tikėtina, kad stebint visų amžiaus tarpsnių rezultatų kaitą ilgesnėje laiko perspektyvoje, galėsime atsakyti, kokį poveikį darė nuotolinis mokymas(is) mokinių rezultatams“, – sakė A.Ranonytė.
Tėvų forumo atstovas D.Trečiakauskas sako apskritai nepritariantis dabartinei brandos egzaminų tvarkai ir struktūrai, tad mokymasis namuose gali tik dar labiau pabloginti situaciją.
„Pasaulyje iki šiol yra stengiamasi, kad būtų betarpiškas bendravimas, kad stojantysis išsakytų savo lūkesčius, motyvaciją, kad parodytų savo gebėjimus, žinias, o šiandien mes matome, kad priimtas sprendimas palikti tuos pačius egzaminus testų pagrindu. Egzaminai neparodo nei brandos, nei gebėjimų, nei kompetencijų.
Jeigu pažiūrėtumėme į praėjusių metų egzaminų rezultatus, matytume, kad jau tas trumpas nuotolinis mokymas padarė žalą. Aišku, rudenį ugdymo įstaigos ir mokytojai labiau pasiruošę, bet tos tikrosios žinios yra pablogėjusios“, – svarstė LTF atstovas.
