Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, antradienį surengusiems protesto akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasiuntė žinutę.

„Visiškai suprantamas jaudulys ir nepasitenkinimas. Beveik mėnesį ieškojome būdų, tiek ir šiam konkrečiam atvejui, tiek ir sistemiškai kitiems atvejams ateityje, jei tokie atvejai pasikartotų – kaip valstybė galėtų padėti sankcionuojamų įmonių darbuotojams – ne pačioms įmonėms, nes yra priežastis, kodėl jos buvo sankcionuotos, bet darbuotojams.

Savo ruožtu iš karto, tik gavęs informaciją, kreipiausi į komercinį banką, prašydamas atšildyti lėšas, skirtas žmonių atlyginimams mokėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo žmonėms būtų teikiama papildoma pagalba, kol jie galėtų rasti kitą darbą arba kažkas pasikeistų“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ sąskaitos buvo įšaldytos netrukus po to, kai Europos Sąjunga įvedė sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai – taip sanatorijos darbuotojai liko be pajamų.

Seime šiuo metu svarstomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams. Pagal pateiktus teisės aktų projektus, tiems įmonės darbuotojams, kurie pasirenka išeiti iš darbo, būtų išmokėtos dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos.

Tiesa, antradienį protestavusiems „Belorus“ darbuotojams siūloma valstybės parama netiko – darbuotojai reikalavo leisti šiai įstaigai dirbti, pastebėjo, kad baltarusiško kapitalo gydykla „Belorusija“ Latvijoje veikia iki šiol.

G. Landsbergis paaiškino, kodėl sanatorijai Lietuvoje sankcijos yra pritaikytos, o Latvijoje – ne.

„Tai yra kitokia juridinė situacija. Latvijoje esanti sanatorija priklauso trims fiziniams asmenims, kurių nei vienas nėra sankcijų sąraše. Mes patikrinome tiek ir šį, trečiąjį paketą, tiek ankstesnius – situacijos yra visiškai, kardinaliai kitokios“, – pabrėžė ministras.

Sutarė dėl pagalbos

Seimui ketinant uždrausti mokėti subsidijas už prastovas Lietuvoje veikiančioms įmonėms, kurioms pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, siūloma įteisinti specialią sankcijų taikymo išmoką, kurią gautų tokiose įmonėse dirbantys Lietuvos piliečiai. Ją pirmieji gautų Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos ES sankcijos, darbuotojai.

Už tokias Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisas antradienį balsavo 102 parlamentarai, o susilaikė 11. Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs ketvirtadienį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pažymėjo, kad po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad pagalba „Belorus“ darbuotojams turėtų būti būtent išeitinių išmokų forma.

„Ar žmonės išeis patys, ar juos atleis su išeitinėmis ar be išeitinių, net jeigu atleis už pažeidimus, nes jie nepaklūsta kažkam – visiems žmonėms, kurie buvo įdarbinti iki Naujų metų sankcionuotose įmonėse ir neteks darbo, „Sodra“ išmokės dviejų mėnesių išeitinę“, – kalbėjo V.Šilinskas.

Anot viceministro, šioms išmokoms numatyta skirti virš 700 tūkst. eurų. Sankcijų taikymo išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2890 eurai, arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio. Darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks jų pajamų vidurkį, bet ne daugiau kaip 2890 eurų.

Vis dėlto, dalis sanatorijos darbuotojų teigia, kad išeitinės išmokos problemos neišpręs – nemažai „Belorus“ darbuotojų yra vyresnio amžiaus, todėl nerimauja, kad pandemijos sąlygomis susirasti kitą darbą Druskininkuose gali būti sudėtinga.

V.Šilinskas teigė, kad problema yra matoma ir sprendžiama – dirbama su Užimtumo tarnyba, kiekvienas asmens atvejis bus sprendžiamas individualiai.

„Šiuo metu jaučiame poreikį globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose – dalis žmonių, kurie turi tam tikras kvalifikacijas, galėtų įsidarbinti ten. Nebūtinai Druskininkuose, galėtų įsidarbinti žiedinėse savivaldybėse. Kitiems žmonėms siūlysime persikvalifikavimo galimybes, remiamo įdarbinimo priemones“, – pabrėžė viceministras.