Po kruvinos 1991 metų Sausio 13-osios nakties praėjo 30 metų. Vieni sausio įvykius prisimena, tarsi jie būtų įvykę vakar, kiti apie juos sužino tik iš istorijos vadovėlių. Kartos keičiasi, keičiasi ir jų prioritetai. Kokią žinią apie Sausio 13-ąją perduosime?
L.Mažylis: tai niekada negali būti užmiršta
1991 metais istorikas L.Mažylis buvo dienraščio „Kauno laikas“ redaktoriaus pavaduotojas ir Kauno miesto tarybos deputatas – profesorius prisimena, kad įtampa kaupėsi kelias dienas.
„Turėjome informacijos, kokie kariniai veiksmai gresia iš sovietų – buvo visiškai akivaizdu, kad jų bus imamasi. Jie jau buvo pasireiškę ir Kaune, ir Vilniuje brutaliais veiksmas dar iki sausio 13-osios“, – kalbėjo profesorius.
Nieko nelaukus buvo imtasi veiksmų: sutarta, kas ir prie kokių svarbių Kauno objektų budės, didelė dalis kauniečių išvyko į Vilnių budėti prie Aukščiausiosios Tarybos, prie Televizijos bokšto.
„Man išpuolė tą naktį budėti Kaune, „Kauno laiko“ redakcijoje, ir tokia tuo metu man atrodė mano pareiga. Redakcija buvo įsikūrusi prie Kauno miesto savivaldybės, jos aikštėje rinkosi nemaža minia – jie tiesiog norėjo informacijos. Kas tą naktį vyko mes atsimename – buvo užgniaužta Lietuvos televizija Vilniuje, prasidėjo transliacijos iš televizijos studijos Kaune.
Taip ir supratau – turime informuoti žmones, kai tik susigaudome kokios nors informacijos: tiesiog iškabindavome biuletenius prie redakcijos durų ir taip informuodavome žmonių minią, tą naktį budėjusią iki ryto“, – prisiminė istorikas.
„Kaunas tuo metu sau prisiskyrė labai rimtą funkciją ir paskirtį, tokią, kaip mes ją supratome – neatiduoti informacinės erdvės, ir didžiąją dalį Lietuvos pasiekė transliacijos būtent iš Kauno“, – kalbėjo L.Mažylis.
Metai po kruvinų sausio įvykių eina, tačiau žmonės, L.Mažylio įsitikinimu – atsimena – ir atsimins visada: „Sausio 13-oji ne tik simbolizuoja tos kartos kovą už laisvę, ji ją ypatingu būdu įtvirtina, kadangi buvo sudėtos kruvinos aukos. Tai niekada negali būti užmiršta ir tikrai nebus užmiršta“.
„Žmonės ėjo, ir jie ėjo savo gyvybių kaina. Tai ir yra matoma, atpažįstama, ir, manau, daugelis ateities kartų tai puikiai suvoks“, – pabrėžė profesorius.
M.Nefas: Sausio 13-oji – geriausiai žinoma istorinį krūvį turinti diena
Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas įsitikinęs, kad sausio įvykiai neliks užmarštyje – Sausio 13-oji, mokytojo teigimu, yra bene geriausiai žinoma iš visų istorinį krūvį turinčių atmintinų dienų, o jaunoji karta savo patriotiškumu ir pilietiškumu neatsilieka nuo savo tėvų ar senelių kartos.
„Jaunimu irgi reikia džiaugtis – lygiai taip pat, kaip ir vyresniąja karta, nedarant didelių takoskyrų“, – kalbėjo M.Nefas.
„Mano manymu, tėvų ir vaikų kartos patriotiškumo lygis yra pakankamai panašus (...), tik dažnai mes esame linkę jaunimo dalyvavimą ar nedalyvavimą pastebėti labiau. Tada susiformuoja toks vertinimo refleksas, tarsi „jiems nerūpi“ – nors iš tiesų jaunimui rūpi tiek, kiek rūpi ir vyresniajai kartai. O jeigu vyresnioji karta nemoko, neprimena, kodėl viena ar kita diena yra svarbi, arba primena per pyktį – esą jūs esate vienokie, o mes elgėmės kitaip – tada sulaukiama atmetimo reakcijos.
Labiausiai man patinka tie Sausio 13-osios įvykių dalyviai, kurie ateina į mokyklą ir nepradeda postringauti, pernelyg savęs kelti – tiesiog pasakoja, kaip buvo, kodėl dalyvavo. Ir aš matau, kad mokiniams tai padaro didžiausią poveikį, ypač jeigu kalba tokie žmonės, kurie buvo panašaus amžiaus 1991 metais, kokio jie yra dabar. Tada jiems atsiveria visai kitas supratimas, kad ir jaunas žmogus gali įsitraukti, o ne galvoti, kad tai yra vyresnių žmonių reikalas“, – įsitikinęs istorijos mokytojas.
Seime svarstant dėl Sausio 13-osios paskelbimo nedarbo diena, M.Nefas mano, kad toks įteisinimas šios dienos nei kilstelėtų, nei sumenkintų, vis dėlto mokykla – gera socialinė erdvė istorinei atminčiai puoselėti.
„Nepaisant to, kad šią dieną turime kaip atmintiną dieną, ji yra bene geriausiai žinoma diena iš visų istorinį krūvį turinčių dienų, kurias mes žymime. Tai yra neatsitiktinai – pirmiausia, įvykiai yra nutikę ne taip seniai – savo aplinkoje turime daugybę amžininkų.
Tačiau nereikia apsimesti – valstybinė šventė didesnei daliai mūsų visuomenės yra tiesiog galimybė neiti į darbą: nei jie tą dieną švenčia, nei mini, kaip reikėtų ją minėti, o tiesiog naudojasi laisvadieniu.
Manyčiau, kad Sausio 13-oji, kada mokiniai eina į mokyklas, jie patenka į socialinį ratą, kuris mini Sausio 13-ąją tinkamai, ir ne kokios nors propagandos fone – tai yra neblogas dalykas. Galime palyginti Vasario 16-ąja arba Kovo 11-ąja – ta istorinė atmintis, tiek mokinių, tiek plačiosios visuomenės dalies, kuri yra gerokai jaunesnė negu tie įvykiai, yra gerokai menkesnė“, – pabrėžė M.Nefas.
