Policija: „Padėtį pavyko stabilizuoti“
Situacija dėl smurto artimoje aplikoje aptarta ir Vidaus reikalų ministerijoje (VRM). Po pasitarimo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Palauskas teigė, kad užfiksuotas ryškus smurto artimoje aplinkoje atvejų padidėjimas pirmosios pandemijos bangos metu, vėliau šių pranešimų skaičius mažėjo, o dabar antroji pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje banga vėl kyla.
„Panašu, kad situaciją pavyko stabilizuoti. Paanalizavome europinę statistiką, tai visos trys Baltijos šalys išsiskiria padidėjusių smurto artimoje aplinkoje lygiu. Kriminologai galėtų pasakyti, kokios priežastys tai lemia“, – sakė jis ir pridūrė, kad policija yra ėmusis ir įvairių prevencijos priemonių, siekdama sumažinti smurto plitimą.
Jis teigia, kad situacijos stabilizavimui turėjo įtakos prevencinis darbas – vykimas į šeimas, domėjimasis, ar viskas gerai, ar nėra smurto požymių.
„Manome, kad proaktyvus darbas turėjo tam tikros įtakos situacijos stabilizavimui“, – teigė A. Paulauskas, pridūręs, kad svarbu rasti galimybių smurto artimoje aplinkoje prevencijai.
Statistika neatspindi realios padėties
Susitikime dalyvavusi Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo organizacijos vadovė Jurgita Cinskienė teigė, kad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino laikotarpiu stebimas apie 20-ties procentų pranešimų apie smurtą artimoje aplikoje augimas. Ji pabrėžė, kad būtina spręsti aukų apsaugojimo problemą bei atkreipti dėmesį į mokslinių tyrimų trūkumą bei smurto ir priklausomybių koreliaciją.
„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis akcentavo, kad pirmojo karantino metu gerokai sumažėjo kreipimųsi telefonu, panaši tendencija matoma ir dabar, bet kreipimųsi internetu skaičius išliko panašus.
„Skambučių mažėjimas nereiškia, kad vaikams rūpesčių ar klausimų sumažėjo, bet vaikai juk didžiąją laiko dalį yra kartu su tėvais“, – sakė jis ir pridūrė, kad griežtesnio karantino metu vaikai dėl smurto kreipiasi rečiau, bet, tikėtina, kad tuo metu vaikai dėl pasikeitusių aplinkybių negalėjo kreiptis pagalbos.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad fiksuojama statistika, tikėtina, neatspindi realios smurto paplitimo situacijos.
Ministrė įvardijo priemones
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad smurto problema Lietuvoje labai opi ir matoma tik ledkalnio viršūnė: „Tai susiję su tuo, kad suaugusieji ir vaikai, patiriantys smurtą yra užsidarę namuose ir neturi galimybių apie tai pranešti ir paprašyti pagalbos.
Šiuo atveju mums reikia galvoti, kai šie žmonės galėtų sulaukti pagalbos, kaip jie galėtų pranešti apie sudėtingą situaciją. Dalykai, kurie vyksta šeimose gali turėti labai skaudžių pasekmių“.
Ministrė pabrėžė, kad į situacija reaguoja ir VRM ir karantino laikotarpiui patvirtintas naujų priemonių planas, kurios turėtų padėti mažinti ar tinkamai reaguoti į smurto atrimoje problemą.
„Labai svarbu, kad smurtą patiriantys asmenys apie tai galėtų pranešti ne tik skambučiu, bet ir trumpaja žinute. Tai turėtų užtikrinti Bandrasis pagalbos centras (BPC). Policija turės užtikrinti informacijos suteikimą smurto aukoms, kur jos gali gauti specializuotą pagalbą", – kalbėjo A.Bilotaitė ir pridūrė, kad šalies savivaldybės taip pat turėtų numatyti galimybes, kur galėtų izoliuotis smurto artimoje aplinkoje aukos. Anot jos, šiuo metu itin svarbi lyderystė ir sėkmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, tačiau nežymiai daugėja ir nuo to nukentėjusių vyrų.
Ministerija teigia, kad daugėja konfliktų, kuriuose nukenčia ne tik sutuoktiniai ar sugyventiniai, bet ir tarpusavyje konfliktuojantys nepilnamečiai, broliai, seserys, kiti šeimos nariai.
