Pirmuoju šio antradienio Seimo darbotvarkės punktu įrašytos Diplomatinės tarnybos įstatymo (DTĮ) pataisos.
Kelią jos skinasi keistokai – iš pradžių konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad viceministrais norėtų matyti buvusį parlamentarą, 2018 metais iš partijos pašalintą 48-erių Mantą Adomėną ir Europos Komisijos Lietuvoje biuro vadovą Arnoldą Pranckevičių, o po to sumanė taisyti įstatymą.
DTĮ pataisomis siekiama, kad būsimi viceministrai, paskirti į šiuos postus, netektų galimybės gauti diplomatinį rangą. Šios pataisos ir buvo patvirtintos pirmajame Seimo nuotoliniame posėdyje antradienį.
G.Landsbergio atstovai „Lietuvos rytui“ yra tvirtinę, kad „šis įstatymo projektas – pirmasis žingsnis siekiant išvengti politinės kaitos metu atsirandančių „įdiplomatinimų“, kurie labai trikdo statutinius karjeros siekiančius diplomatus“.
O ar netrikdo statutinių karjeros diplomatų tai, kad ministras į savo komandą panoro priimti žmogų, paskui kurį velkasi dar neišsisklaidžiusių praeities šešėlių šleifas?
Už ką pašalino iš partijos?
Kas lėmė, kad G.Landsbergis nusprendė viceministru pasirinkti M.Adomėną? Šis kategoriškai atsisakė kalbėti su „Lietuvos rytu“ ir apie tai, ir apie savo praeities šešėlius.
Todėl teko patiems atidžiau pasižiūrėti į tuos šešėlius.
„Priežiūros komitetas priėmė sprendimą M.Adomėną pašalinti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretų. Deja, turėjome konstatuoti, kad M.Adomėnas, būdamas partijos nariu, tenkino „MG Baltic“ koncerno interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus mainais už galimą finansinę arba kitokią paramą.
Tai nėra suderinama su partijos nario statusu, todėl buvo priimtas sprendimas jį pašalinti“, – 2018 birželį po partijos komiteto posėdžio tiesiai šviesiai rėžė jo tuometis pirmininkas Valdas Benkunskas. Jam niekas neprieštaravo.
M.Adomėnas prieš šį partijos sprendimą dėl politinės korupcijos bylos, susijusios su koncernu „MG Baltic“, buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).
Kurį laiką padirbėjęs Mišrioje grupėje M.Adomėnas prieš Seimo kadencijos pabaigą grįžo į konservatorių frakciją, tačiau partijos nario mandatas jam nebuvo grąžintas.
Per Seimo rinkimus konservatoriai jo į savo sąrašą nepriėmė. Jis parlamentaru siekė vėl tapti savarankiškai, tačiau nesėkmingai.
Pagalbos ranką M.Adomėnui, kuriam grėsė būti bedarbiu, ištiesė G.Landsbergis. Kodėl? Gal juos sieja tie patys politinės korupcijos šešėliai?
Juk abu dėl ryšių su garsiuoju koncernu liudijo STT ir pasakojo, kur ir kokį vyną gėrė su jo savininkais.
Gal kuris jų žino daugiau, todėl ir nusprendė suvienyti jėgas? Kol kas šiuos klausimus gaubia storas šešėlių šleifas. Gal anksčiau ar vėliau jie išsisklaidys?
Po turtingos žmonos sparnu
Ar gali turėti įtakos užsienio reikalų viceministro reputacijai dešimt ar net dvidešimt metų jo šeimą gaubiantys šešėliai ir įtarimai?
Ką darytų M.Adomėnas, jeigu jį šiame aukštame poste pasivytų turtingos žmonos, daugelį metų užsiimančios antikvarinių vertybių prekyba, šešėliai?
Dar prieš penkerius metus „Lietuvos ryto“ televizija pasakojo, kad apie antrosios M.Adomėno žmonos Viktorijos Adomėnienės veiklą antikvarinių vertybių pasaulyje gali daug papasakoti iki gyvos galvos kalintys Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo užsakovas Vladas Beleckas.
Jie abu yra sakę, kad M. Adomėno žmona konservatorė V.Adomėnienė savo antikvariato verslą Kaune pradėjo Daktarų gaujos valdose.
Bendraudamas su „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ kūrėjais H.Daktaras prisiminė: „Aš kiekvieną dieną į tą Viktorijos antikvariatą ateidavau, pasižiūrėdavau, kas ir kokių daiktų atnešė.“
Į V.Adomėnienės (buvusios Vabolienės. – Red.) parduotuvę H.Daktaras galėdavęs užsukti kasdien dėl to, kad ši buvo įsikūrusi jam priklausiusiame „Vilijos“ pramogų komplekse Vilijampolėje. Virš antikvariato kabėjo iškaba – „Viktorija“.
Tai, kad du garsūs kaliniai nemeluoja, „Lietuvos ryto“ televizijai patvirtino ir pats M.Adomėnas, kai buvo paklaustas, ar žinojo apie savo žmonos verslą prieš atvesdamas ją į Lietuvos politinį elitą.
Verslas – „po stogu“
H.Daktaras taip pat yra pasakojęs, kad dar iš anų laikų gerai prisimena ir ponią Viktoriją: „Labai simpatiška, graži moteris. Jos motina – to Juliaus Kvedaro (buvęs skandalingas Lietuvos futbolo federacijos vadovas. – Red.), mūsų draugo, sesuo.“
Be gaujos narių pritarimo antikvariatas po „Vilijos“ stogu nebūtų atsiradęs jau vien dėl to, kad ten rinkdavosi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos nusikalstamo pasaulio šulai.
H.Daktaras yra atviravęs apie „Vilijoje“ vakarodavusią publiką: „Nuo žemiausių iki aukščiausių – visi atvažiuodavo: ir iš nusikalstamo pasaulio, ir iš aukštuomenės. Taip pat ir politikai.“
Tie žmonės, pasak H.Daktaro, „Vilijoje“ jautėsi saugiai, atsipalaiduodavo, gerdavo alų J.Kvedaro bare, po to užeidavę ir į antikvariatą, kurio durys buvo šalia.
V.Belecko žiniomis, V.Vabolienės (dabartinės Adomėnienės) ir jos artimųjų verslas turėjo ne tik Daktarų grupuotės, bet ir Vilniaus politikų paramą.
Kai Kauno muzikiniame teatre buvo pradėti rengti antikvarinių vertybių aukcionai, jam iš prezidentinės ložės diriguodavęs H.Daktaro pusbrolis Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, o leidimą tada pasirašė pati tuometė premjerė Kazimira Prunskienė.
Jaunystė – kvailystė?
Kalbėdamasis su „Lietuvos ryto“ televizija M.Adomėnas tvirtino, kad jo žmona su žinomais Kauno nusikaltėliais bendravusi, kai jai buvę vos 19 metų, todėl dabar ta praeitis seniai pamiršta.
Bet juk neretai praeitis turi tąsą. V.Adomėnienė iki šiol pristatoma kaip antikvariatinių vertybių žinovė pridedant, kad ji – dar ir interjero dizainerė.
Apie kandidato į užsienio reikalų viceministrus žmonos, kaip antikvariato verslininkės, apsukrumą iškalbingai yra pasakojęs tas pats V.Beleckas, kuris prieš patekdamas į kalėjimą buvo bebaigiąs įsirengti Kaune, K.Donelaičio gatvėje, antikvariatą „Praeities aidas“.
Bet prieš pat atidarymą jis išgirdo perspėjimą, kad antikvariatas bus apiplėštas ir padegtas, todėl jam geriau pasitraukti. Išsigandęs nemalonumų V.Beleckas nusprendė parduoti jam priklausančią antikvariato pastato dalį.
„Po mėnesio ten atsirado V.Adomėnienės antikvarinė parduotuvė „Viktorija“, – prisiminė V.Beleckas.
Turėtų būti patikrintas
Praėjusios kadencijos Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovavęs, dabar Mišrioje Seimo grupėje dirbantis Vytautas Bakas, tyrinėjęs politinės korupcijos bylą, susijusią su „MG Baltic“ koncernu, „Lietuvos rytui“ teigė, kad atliekant tyrimą Seime buvo aiškinamasi tik dėl tų asmenų, kurie yra atsidūrę šioje byloje, veiklos: „Nors ir M.Adomėnas, ir kiti parlamentarai buvo STT apklausti kaip liudytojai su „MG Baltic“ susijusioje politinės korupcijos byloje, mes į jų ryšius su koncernu atskirai nesigilinome, nes jie liko už bylos ribų.“
Besiremdamas savo patirtimi NSGK jis tvirtino, kad kandidatus į užsienio reikalų viceministrus turės nuodugniai patikrinti ne vien Valstybės saugumo departamentas, bet ir institucijos, tiriančios korupcinę veiklą: „Pažymos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnams rašomos itin kruopščiai ir išsamiai, labai jautriai atsižvelgiant ir į jų dabartį, ir į praeitį.“
