Rinkdamas savo komandą Užsienio reikalų ministerijoje (URM), G.Landsbergis jau paskyrė vieną viceministrą. Juo tapo Lietuvai ne vienoje užsienio šalyje atstovavęs patyręs diplomatas Egidijus Meilūnas.
Į likusius du viceministrų postus G.Landsbergis nori paskirti buvusį kolegą Seime ir konservatorių partijos gretose Mantą Adomėną bei nemenką karjerą Europos Sąjungos (ES) institucijose padariusį, jau kartą URM viceministro pareigas užėmusį Arnoldą Pranckevičių.
Tačiau jie iki šiol gyvena tarsi tarp žemės ir dangaus, nes G.Landsbergis, prieš juos paskirdamas, užsimojo pataisyti Diplomatinės tarnybos įstatymą, kad šis teisės aktas tiktų ir M.Adomėnui, ir A.Pranckevičiui.
Kodėl nepasitikima M.Adomėnu?
Anksčiau Diplomatinės tarnybos įstatyme buvo numatyta, kad su asmeniu, skiriamu užsienio reikalų ministru, bet su URM nesudariusiu diplomato tarnybos sutarties, pasirašoma tokia terminuota sutartis.
Tačiau skubos tvarka svarstyti ir priimti Seimui G.Landsbergio pateiktose įstatymo pataisose šis reikalavimas išbrauktas. Kitaip tariant, ministras panoro pats iš savęs atimti teisę savo pasirinktiems dviems viceministrams suteikti diplomatinius rangus.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė šio įstatymo pataisoms. Už pakeitimus balsavo 91 Seimo narys, prieš – 1, 21 parlamentaras susilaikė.
Nors tokiam sprendimui neprieštaravo Seimo Užsienio reikalų komitetas, svarstant įstatymo pataisas ketvirtadienį opozicijos atstovai kėlė klausimus ir net įtarinėjo, kad bandoma įstatymą pritaikyti dviems būsimiems URM pareigūnams.
Valstiečių atstovas Valius Ąžuolas teigė už įstatymo pataisų įžvelgiąs ir kitą medalio pusę: „Atrodytų, tomis pataisomis naikinamos privilegijos, tačiau tai – reikalavimų nuleidimas. Ką tai reiškia? Vadinasi, yra tam tikri asmenys, kuriuos norima paskirti viceministrais, bet baiminamasi, kad jie negaus leidimų dirbti su slapta informacija. Vadinasi, pagal galiojančius įstatymus jie negalės dirbti viceministrais diplomatinėje tarnyboje.
Kartelė gali būti leidžiama dėl to, kad asmenys, kurie susikompromitavę ar turi praeities šešėlių, negalės gauti to leidimo (dirbti su slapta informacija – Red.). Bet tuomet ir įvardinkime, kad šis įstatymo pakeitimas – skirtas neliečiamiesiems ar draugų rato asmenims“.
Kolegai antrino ir įtakinga valstietė Agnė Širinskienė. Jai užkliuvo, kad užsienio reikalų viceministru siekiama paskirti M.Adomėną, kuriam yra tekę liudyti politinės korupcijos byloje, susijusioje su koncernu „MG Baltic“ ir buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu: „Atrodo, kad saldainio popieriukas – labai gražus, bet paties saldainio skonis – keliantis klausimus. Yra pasirinktas vienas įstatymo fragmentas, kai iš viceministrų atimamas diplomatų statusas. Jis susijęs su leidimu dirbti su slapta informacija.
Viceministrui netekus galimybės tapti diplomatu, leidimo dirbti su slapta informacija nebereikės. Taigi, jo patikrinimas specialiosiose tarnybose neturės tokių pasekmių, kokios galėtų ištikti tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jis negali gauti leidimo dirbti su slapta informacija.
Norėčiau paklausti konservatorių ir G.Landsbergio, ar jūs nepasitikite M.Adomėnu? Keista, kad tokios įstatymo pataisos priimamos, prieš jį paskiriant viceministru, tačiau, jau paskyrus kitą viceministrą (E.Meilūną – Red.). Todėl kyla klausimas, ar tas iš principo geras projektas nėra taikomas tik vienam žmogui – M. Adomėnui? Kaip žinia, jo indėlis į „MG Baltic“ bylą yra nemažas“.
Ragino taisyti visą įstatymą
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas ragino nesivadovauti sąmokslo teorijomis. Jis mano, kad siūlomos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos – tik mažas žingsnis pirmyn, nes šiame įstatyme, jo nuomone, yra ir daugiau problemų.
„Įdiplomatinimo“ pataisos užkirstų kelią „prastumti“ į diplomatus draugus ir pažįstamus. Svarstoma pataisa atvertų kelią tiems diplomatams, kurie ilgą laiką jau dirba diplomatinėje tarnyboje ir gali tikėtis augimo“, – kalbėjo A.Sysas.
Jo įsitikinimu, būtina taisyti visą Diplomatinės tarnybos įstatymą, atsižvelgiant ir į per daugelį metų susikaupusias diplomatų socialines bei kitas problemas.
Užsimojo sugriauti buvusią sistemą
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas, karjeros diplomatas Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad būtina keisti įsigalėjusią tvarką diplomatinėje tarnyboje, kurią paliko buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Jo laikais politinio pasitikėjimo pareigūnai privalėdavo staiga tapti diplomatais. Todėl, mano galva, ministras G.Landsbergis, siekdamas, kad viceministrams nereikėtų suteikti diplomatinių rangų, elgiasi nuosekliai. Jiems tik būtų išduoti diplomatiniai pasai, kurie užsienyje saugotų imunitetą“.
Pasak Ž.Pavilionio, jeigu į viceministro postus pasirinktiems M.Adomėnui ir A.Pranckevičiui iš karto būtų suteikti diplomatiniai rangai, jie po kelerių metų galėtų išvažiuoti dirbti ambasadoriais: „O juk tokios tarnybos karjeros diplomatai neretai siekia dešimtmečiais.
Diplomatinės tarnybos įstatyme taip pat turėtų atsirasti pataisos dėl ambasadorių skyrimo konkurso tvarka, kad iš kepurės nebūtų traukiami draugai ir draugės, skirstant juos pagal politinį ar asmeninį lojalumą“.
Pastarąjį dešimtmetį URM vadovavęs L.Linkevičius teigė, kad į savo komandą viceministrais skyrė asmenis, jau turinčius diplomatinį rangą: „Nepamenu, kad būtų buvę kitaip. Manyčiau, kad viceministrų skyrimas ir suteikimas jiems diplomatinius rangus tarpusavyje nesusiję dalykai“.
Atsakydamas į valdančiųjų kaltinimus, esą L.Linkevičius suteikdavęs diplomatinius rangus be užsitarnautų nuopelnų ar kompetencijos, eksministras tvirtino, kad to padaryti neįmanoma: „Juk yra atestacinė pareigūnų komisija ir rangai suteikiami tik tiems pareigūnams, kurie dirba diplomatinį darbą, o pačius aukščiausius rangus suteikia savo dekretais prezidentas“.
Tačiau L.Linkevičius neneigė: pasitaikė, kai pareigūnams diplomatiniai rangai būdavo suteikiami išimties tvarka ir jie išvykdavo dirbti į Lietuvos diplomatines atstovybes: „Retai. Matyt, norima to atsisakyti, todėl ir keičiamas įstatymas“.
Buvusių ministrų patirtis skiriasi
Dirbęs užsienio reikalų ministru dabartinis Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Audronis Ažubalis diplomatinio rango neturėjo.
Aiškaus atsakymo, kaip reikėtų elgtis viceministrų atžvilgiu, jis nežino: „Gali būti ir vienaip, ir kitaip. Ar diplomatinis rangas viceministrams kuo nors padėtų? Neturiu nuomonės“.
Prisimindamas, kaip pats rinkosi viceministrus į savo komandą, A.Ažubalis neslėpė, kad jam „kai kas iš šono siūlė“ kandidatus, tačiau jis apsispręsdavęs savarankiškai: „Man buvo svarbu, kad su manimi dirbsiantys viceministrai ir turėtų patirties diplomatinėje tarnyboje, ir sutaptų mūsų požiūriai į šalies užsienio politiką. Tokius žmones į savo komandą ir buvau pasikvietęs“.
Kitas buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, šiuo metu vadovaujantis URM profesinei sąjungai, linkęs manyti, kad nesuteikti viceministrams diplomatinio rango – ne pats išmintingiausias sprendimas: „Negalint turėti diplomatinio rango, mažėja viceministro, kaip valstybės tarnautojo, svoris bei motyvacija. Juk turintiems diplomatinį rangą mokamas ir pakankamai solidus atlyginimo priedas. Tad ar po šių pataisų neatsitiks taip, kad viceministrai uždirbs mažiau už savo pavaldinius“?
Buvęs ministras svarstė, kad gal būtų protingiau su būsimais viceministrais sudaryti terminuotą diplomatinės tarnybos sutartį, o įstatymo pataisose įrašyti, kad su jais negalėtų būti sudaryta nuolatinė sutartis: „Ta terminuota sutartis netektų galios po to, kai asmenys baigtų darbą viceministrų postuose.
Kita vertus, jei tie buvę viceministrai, būdami subrendusiais ir patyrusiais politikais, ryžtųsi konkurso tvarka įgyti diplomatinį rangą, jiems tektų rungtis su dvidešimtmečiais, kurie dar neragavę darbo valstybės ar diplomatinėje tarnybose.
Todėl, mano galva, geriau išlaikyti nuostatą, kad būtų galimybė išimtiems tvarka suteikti rangą patyrusiems ir gabiems žmonėms, neužtrenkiant jiems URM durų.
Terminuotų diplomatinių sutarčių atsisakymas – antras blogas sprendimas po to, kai ministerijos kancleris tapo politinio pasitikėjimo pareigūnu. Juk visose civilizuotose šalyse valstybės kancleris – aukščiausio rango nepolinis pareigūnas, kuris, besikeičiant politinėms valdžioms, užtikrina ministerijų reikalų tęstinumą“.
Kandidatai komentarų vengia
Apie galimybę būti viceministru G.Landsbergio komandoje neturint diplomatinio rango A.Pranckevičius kalbėti nepanoro. Jis lrytas.lt tik atsakė, kad diplomatinėje tarnyboje nėra dirbęs, o pastaruosius penkiolika metų dirba ES institucijose. Šiuo metu jis vadovauja Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, kurias kai kurie parlamentarai vertina prieštaringai ir mano, kad jas bandoma jam pritempti, M. Adomėnas atsakymų vengė: „Negaliu nieko komentuoti“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Priežiūros komitetas dėl ryšių su „MG Baltic“ koncernu M.Adomėną iš savo gretų pašalino 2018 m. birželį, po to kai jis šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas.
Pašintas iš partijos M.Adomėnas paliko konservatorių frakciją Seime, bet po kurio laiko jam buvo sudarytos galimybės sugrįžti.
Politikos užkulisiuose kalbėta, kad G.Landsbergio santykiai su M.Adomėnu buvo smarkiai pašliję po to, kai pastarasis 2015 m. pavasarį dalyvavo konservatorių lyderio rinkimuose. Prasidėjus politinės korupcijos bylai, susijusiai su „MG Baltic“, kai kurių šaltinių teigimu, koncernas siekęs, kad prie konservatorių vairo stotų ne G.Landsbergis, o M.Adomėnas.
„Dabar ne laikas apie tai kalbėti“, – tepasakė M.Adomėnas, nenorėdamas leistis į išsamesnius komentarus apie šiandienos santykius su ministru G.Landsbergiu.
URM požiūris
Apie priežastis keisti Diplomatinės tarnybos įstatymą, kurio pataisomis viceministrai netektų galimybių įgyti diplomatinius rangus, URM aiškino: „Šis įstatymo projektas – pirmasis žingsnis, siekiant išvengti politinės kaitos metu atsirandančių „įdiplomatinimų“, kurie labai demotyvuoja statutinius karjeros siekiančius diplomatus.
Dabar galiojančio Diplomatinės tarnybos įstatymo straipsnio nuostatos įpareigoja užsienio reikalų ministrą su asmeniu, skiriamu užsienio reikalų viceministru ir nesudariusiu su URM diplomato tarnybos sutarties, sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Taip pat diplomato tarnybos sutartis sudaroma su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su ministerija diplomato tarnybos sutarties.
Toks reguliavimas suteikia užsienio reikalų ministrui galimybę vykdyti politinius paskyrimus į diplomatinę tarnybą be konkurso ir kitų statutiniams diplomatas įstatyme numatytų reikalavimų. Tokiu būdu, pažeidžiant teisėtus statutinių diplomatų lūkesčius į karjerą, sukuriamas diskriminacinis teisinis reguliavimas, kurio pasekmės – mažėjantis diplomatinės tarnybos skaidrumas, patrauklumas ir prestižas.
Įstatymo pataisos liečia tiek viceministrus, tiek kitus politinius ministro paskyrimus – laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju“.
Prezidentūros pozicija
Prezidentūra, vertindama Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, laikosi nuostatos, kad pataisos ir galiojantis įstatymas numato, „jog diplomato tarnybos sutartis su diplomatais, kurie paskirti ministrais, turėtų būti nutraukta, tačiau profesinis diplomatinis statusas tokiam asmeniui galės būti atkurtas pasibaigus ministro kadencijai.
Prezidento nuomone, diplomatinio darbo patirtis užsienio reikalų ministrams yra privalumas, bet ne privalomumas“.
Pateikė atsakymą
Šeštadienį jau pasirodžius publikacijai su portalu lrytas.lt susisiekė URM atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.
„Visi Užsienio reikalų ministerijos viceministrai privalės gauti specialiųjų tarnybų leidimą dirbti su įslaptinta informacija. DTĮ pataisos niekaip nesusijusios su šiuo reikalavimu. Darbo su įslaptinta informacija leidimo reikalavimas išlieka. Bet kokie priešingi teiginiai yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės“, – sakė ji.
