„Šiandien į penkis regioninius centrus yra paskirstoma tiek vakar, tiek praėjusią savaitę gauta siunta. Taigi nuo šiandien skiepijimui yra skirta daugiau kaip 30 tūkst. vakcinų.
Kartu su praėjusiais metais gautos vakcinos dozėmis, mes galėsime pilnai patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicininės pagalbos, gydytojų, slaugytojų, jų padėjėjų, kito personalo, savanorių – visų, kovojančių priešakinėse COVID-19 linijose, pirmojo skiepo poreikį“, – informavo A.Dulkys.
Ministro teigimu, kitą savaitę į Lietuvą atvyksianti vakcinos siunta bus skirta palaikomojo gydymo ir slaugos bei globos namų gyventojams, o dar vėliau gauta siunta bus užtikrinamas antras skiepas iki tol paskiepytiems asmenims. „Jau suderinome sąrašą, apimantį visas visuomenės grupes“, – patikino sveikatos apsaugos ministras.
A.Dulkys vylėsi, kad per sausį pavyks paskiepyti visus medikus. „Praktiškai, mūsų matymu, kad sausio mėnuo, matyt, galėtų būti tas mėnuo, kada medikų bendruomenė būtų pilnai vakcinuota – ne tik tie, kurie dirba tiesiogiai“, – pažymėjo jis.
Pasak ministro, yra gautas Europos Komisijos bei vakcinos gamintojų patvirtinimas kad artimiausius tris mėnesius Lietuvą kas savaitę pasieks po 20 tūkst. 475 vakcinos dozių.
Kokiomis ligomis sergantys skiepo sulauks pirmieji?
Vyriausybės ekspertų tarybos narys, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas prof. Laimonas Griškevičius aiškino, kad medikus nuspręsta skiepyti pirmiausia, dėl to, kad kilus pandemijai, jie patiria didžiausią krūvį, o jiems susirgus gydymo įstaigoms sunku užtikrinti veiklą.
„Dėl jų sirgimo, saviizoliacijos trūksta darbo rankų teikti reikiamas paslaugas“, – sakė L.Griškevičius.
Gydymo įstaigose jau buvo vakcinuoti su COVID-19 pacientais dirbantys medikai. Prioritetuose išskirtos ir pažeidžiamiausios klinikinės grupė, t.y. pacientai, kuriems taikoma peritoninė dializė ir hemodializė, transplantuoti pacientai, onkohematologiniai pacientai, retomis imunodeficito ligomis sergantys pacientai.
„Tai yra žmonės, kuriems COVID-19 infekcija yra pati sunkiausia ir jų mirtingumo rizika didžiausia“, – paaiškino L.Griškevičius.
Pasak jo, artimiausiu metu bus vakcinuoti ir kiti pažeidžiami asmenys. Omenyje jis turėjo globos, slaugos ir palaikomojo gydymo pacientus. Jie sudaro net apie trečdalį visų asmenų, kurie patenka į gydymo įstaigas.
Sprendžiant, ką vakcinuoti, teko atsižvelgti ir į sudėtingą vakcinų logistiką – „BioNTech“ ir „Pfizer“ preparatas turi būti laikomas itin žemoje temperatūroje, dėl ko vakcinacija gali būti vykdoma tik centralizuotai. Todėl toliau bus siekiama vakciną paskirstyti taip, kad galėtų būti pradedami vakcinuoti asmenys pagal amžiaus grupes, pradedant vyriausiais bei turinčiais lydinčių ligų.
„Galiausiai bus vakcinuojamos organizuotos struktūros, žinoma, išskiriant ugdymo įstaigas“, – sakė L.Griškevičius. Jis pridūrė palaikantis idėją vieną vakcinos flakoną panaudoti šešiems, o ne penkiems asmenims paskiepyti.
Persirgusių siūlo neskiepyti
Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė apgailestavo dėl oficialių rekomendacijų nebuvimo koronavirusu persirgusių asmenų vakcinacijos klausimu.
„Kol kas trūko ir aiškių mokslinių duomenų, ar tie žmonės, kurie turi antikūnų prieš COVID-19 virusą, turi atsparumą. Visai neseniai, prieš Kalėdas pasirodė keletas rimtų mokslinių tyrimų rezultatų, kurie apima didelį skaičių žmonių. Pavyzdžiui, buvo ištirta daugiau nei 3 milijonai žmonių“, – pasakojo profesorė.
Pasak jos, tyrimas parodė, kad turint antikūnų tikimybė užsikrėsti virusu yra labai maža, o net ir pakartotinio užsikrėtimo atveju liga dažniausiai būna besimptomė. „Kitaip sakant, antikūnų turėjimas ir persirgimo faktas užtikrina ne mažesnę apsaugą nei dabar registruota vakcinos“, – apibendrino A.Žvirblienė.
Todėl dabar tvirtai teigiama, kad persirgimas sukuria apsaugą ir „rekomendacija būtų neskiepyti žmonių, kurie yra persirgę ir turi antikūnų prieš virusą“.
Kas daroma, jei asmuo neatvyksta skiepytis?
Paklaustas, kas daroma tuo atveju, kai vakcinacijai užsirašęs medikas, pavyzdžiui, persigalvoja ir neatvyksta skiepijimui skirtu laiku, L.Griškevičius akcentavo, kad yra sudaromi atsarginių asmenų sąrašai. Juos Santaros klinikoms kelis kartus jau teko panaudoti.
Tyrimų duomenimis, apie 8-20 proc. asmenų galiausiai neatvyksta skiepytis.
„Tai gydymo įstaigos yra sudariusios rezervinius sąrašus žmonių, kito medicinos personalo, kuris gali būti pakviestas greitai numatant, kad nepakankamas skaičius asmenų atvyksta vakcinacijai. Tie sąrašai yra galiojantys ir atnaujinami kiekvieną dieną.
Bent jau Santaros klinikose jie buvo keletą kartų panaudoti tam, kad nereikėtų išmesti nė vienos vakcinos dozės“, – komentavo specialistas.
Lietuvą kol kas yra pasiekusios trys „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos siuntos, iš viso – kelios dešimtys tūkstančių dozių. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti Europos Sąjungoje.
