Kaip gyveno Lietuva per savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Sugriežtinus gyvenimo sąlygas nuo trečiadienio nebedirba senoji Smiltynės perkėla. Saugumo sumetimais taip buvo pasielgta ir per pirmąjį karantiną. Žmonėms siūloma naudotis Naująja perkėla, kuri ir toliau dirba įprastai.

Tačiau dalį klaipėdiečių toks sprendimas piktina – pėsčiųjų keltais jie mėgsta keltis į kitą Kuršių marių pusę ir vaikštinėti Smiltynės pajūriu ar miškais.

Vakarais nušvinta Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia – po daugiau kaip mėnesį vykusių darbų ant specialių atramų sumontuoti prožektoriai apšviečia ne tik maldos namų fasadą, bet ir 53 metrų aukščio varpinę bei jos bokštą su Australijos lietuvių dovanotu laikrodžiu.

Iki šiol tamsiuoju paros metu bažnyčios nebuvo matyti, o dabar ji matoma prieš įvažiuojant į Gargždus. Visi apšvietimo darbai kainavo 17 tūkst. eurų. Lapkritį buvo apšviesta ir miesto vėliava, iškilusi į 18 metrų aukštį.

Prie šventinės nuotaikos Kretingoje prisideda ir dvaro rūmų verandoje sukurta „Balta pasaka“. Čia prie baltos eglės galima išvysti S.Nėries kūrinio „Senelės pasaka“ personažus, šviečia daugybė žibintų, o langus puošia karpiniai, skamba kalėdinė muzika.

Ekspozicijos „Balta pasaka“ karpinių autorės – S.Kulberkienė, N.Kalvienė ir I.Idaitė.

Vėlų vakarą Anykščių rajone keliu važiuojantys žmonės rado kelkraštyje gulintį 37-erių vyrą. Nelaimėlis buvo sušalęs, o kūnas nusėtas mėlynėmis ir apibrozdintas.

Pareigūnai nemano, kad vyras buvo partrenktas pravažiuojančios mašinos. Jų manymu, jis buvo sumuštas ir paliktas gulėti kelkraštyje. Jei ne atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės, nelaimėlis būtų mirtinai sušalęs. Nukentėjęs vyras jau turėjęs reikalų su teisėsauga, yra baustas.

Lietuvos jūrų muziejus išleido knygą, kuri labai tinka vakarais šeimoms su vaikais, – tai populiari lenkų dailininko, dizainerio ir tekstų kūrėjo P.Karskio knyga „Jūroje“.

224 puslapių leidinyje pateikiama per šimtą visokiausių užduočių, galvosūkių, darbų, tai tarsi gausiai iliustruotas pasaulio jūrų pažinimo gidas, skirtas visai šeimai. Vartant knygos puslapius galima juos spalvinti ar lieti guašą, dėti bulvinius antspaudus, taškyti dažus dantų šepetukais.

Kai trečiadienį šalyje buvo sugriežtintas karantinas ir apribotas judėjimas tarp savivaldybių, ne vieno alytiškio pasipiktinimo sulaukė gelžbetonio blokais užtverti kai kurie įvažiavimai į Dzūkijos sostinę.

Žmonės nuogąstavo, kad dėl tokių neapšviestų kliūčių gali įvykti nelaimė. Alytiškiai teigė, kad pakanka eismą draudžiančių kelio ženklų, o tokios barikados gresia avarijomis.

Panevėžio rajone plykstelėjęs gaisras vos nenusinešė žmogaus gyvybės. Iš pražūties šeimininką išgelbėjo suveikęs dūmų detektorius. Vyras jau ruošėsi eiti miegoti, kai išgirdo sirenos kauksmą, – dūmams pasklidus po namą suveikė dūmų detektoriaus sirena.

Gaisrininkai užgesino liepsnas, tad gaisras nespėjo pridaryti didelių nuostolių. Buvo kilęs didelis pavojus, nes namas medinis, o perdanga užpilta spaliais.

Per gaisrą išdegė kambarys.

Netradicinių portretų kūrėja menininkė J.Vaitkutė iš lotyniškos abėcėlės raidžių sukūrė lietuvių kalbos puoselėtojo, Sūduvos krašto švietėjo P.Kriaučiūno (1850–1916) atvaizdą. Portrete panaudota 1200 raidžių. Maždaug 100 jų pagaminta pagal autentišką P.Kriaučiūno raštą.

Menininkės instaliacija šiomis dienomis stovi Vytauto gatvėje prie viešosios bibliotekos, kuriai prieš 30 metų buvo sugrąžintas P.Kriaučiūno vardas.

J.Basanavičiaus aikštėje stovinti Kalėdų eglė buvo atsidūrusi piktavalių akiratyje – iš toli žėrinti miesto centro puošmena naktį staiga užgeso.

Specialistai greitai nustatė priežastį – rado perpjautą apšvietimo laidą – ir sutvarkė gedimą. Piktadarį užfiksavo vaizdo kameros.

Ketvirtadienį Ignalinos rajono pakraštyje, su Baltarusija besiribojančiame Apvardų ežere, po ledu buvo rastas nuskendęs 66 metų žvejys.

Pirmieji nelaimę įtarė pasieniečiai, ant kranto pastebėję žvejo dėžę, o jos savininko niekur nebuvo matyti. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai apie 200 m nuo kranto iš 3 m gylio ištraukė du skenduolius – žvejį ir jo šunį.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Radviliškio skyrius parengė 10 virtualių parodų. Jos pristato garsiausius krašto dailininkus.

Meno gerbėjams sudaryta galimybė susipažinti su J.Varno, A.Každailio, M.Gaubo, L.Skačkauskaitės-Kuklienės, V.Lisaičio, A.Andrejauskaitės, S.Mostauskio, E.Malinausko, R.Martinionio ir R.Dagio kūryba. Nė vienas iš šių Lietuvoje ir užsienyje garsių menininkų neturėjo virtualios savo darbų ekspozicijos.

Panevėžio rajone apvogtas numizmatas. Į namus grįžęs šeimininkas iš pradžių net nesuprato, kad lankėsi ilgapirščiai. Durys ir langai buvo sveiki. Tik nuėjęs į kambarį vyras pastebėjo praviras spintelės duris ir ištrauktus stalčius.

Dingo ilgus metus kaupta monetų kolekcija. Kolekcijai sutalpinti jam prireikė net 12 albumų. Patirtus nuostolius numizmatas įvertino 4 tūkst. eurų.

Kupiškio rajone trečiadienį ryte žmonės pastebėjo pamiškėje kylančius dūmus ir iškvietė ugniagesius. Tolėliau nuo kelio esantį vienkiemį pasiekę gaisrininkai rado jį jau apimtą ugnies. Gelbėtojai žinojo, kad name gali būti žmogus, tačiau kelią į vidų jiems užtvėrė liepsnos. Degė ne tik stogas, bet ir dalis pastato.

Gaisravietėje rasti stipriai apdegę 73 metų vyro palaikai. Gaisrininkų žiniomis, gaisre žuvo šeimininkų giminaitis, kuriam jie buvo leidę čia gyventi. Vyras gyveno vienas. Gaisro priežastis – neatsargus rūkymas.

Antradienį vakare Birutės gatvėje kilęs gaisras suniokojo mūrinį ūkinį pastatą. Pastato vidus iškaltas medžio lentomis, todėl viskas čia ir išdegė. Nudegė ir dalis stogo.

Gaisravietę apžiūrėję inspektoriai įtarė, kad tai padegimas. Pareigūnai sulaikė ir apklausė įtariamąjį – šeimininkų sūnaus 27-erių draugą. Jis buvo neblaivus. Tądien įtariamasis girtavo su šeimininkų sūnumi.

„Bučkis mamai“. Taip Romualdas Volungevičius pavadino kone 4 metrų rožinio dramblio skulptūrą, iškilusią Alytaus rajono laukuose. Dramblys R.Volungevičiui susijęs su skaudžiais atsiminimais. Jo motina sirgo viena kraujo vėžio formų – mieloma ir 4 metus laukė kompensuojamųjų vaistų. Jie buvo skirti, bet liga jau buvo per toli pažengusi, ir moteris mirė. Menininko R.Volungevičiaus žodžiais, tokių atvejų Lietuvoje šimtai: „Jei kiekvienas lietuvis dėl to savo kieme pastatytų dramblį, jų būtų daugiau nei Botsvanoje.“ Dramblys sukurtas iš putplasčio, jis kurį laiką stovėjo viename Kauno kieme. Jo autorius Vytenis Jakas padovanojo kūrinį R.Volungevičiui, tik paprašė jį savo jėgomis išsivežti. Kad būtų tvirtesnis, jis betonuotas, perdažytas.