Iš prekybos dingę aparatai privertė nerimauti, kad pritrūkus šių aparatų pacientų gydymui, ligoninės neturės kur jų įsigyti, tačiau medikai ramina – deguonies aparatai dažniau naudojami nedidelėse ligoninėse ir slaugos įstaigose, tuo metu didesnėms ligoninėms jie – mažai naudingi ar net nereikalingi.
Tuo pačiu medikai įspėja, kad savarankiškas deguonies aparatų naudojimas be paskyrimo gali turėti didelės žalos, o aparatų laikymas „atsargai“ padaro meškos paslaugą rajono ligoninėse gydomiems pacientams.
Stabdomas pardavimas
Deguonies koncentratoriais prekiaujančios įmonės „Deguonies sistemos“ vadovė Renata Ragaišienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu įmonėje įsigyti deguonies aparatų – nebeįmanoma, o norintieji aparatą išsinuomoti jau laukia eilėje.
„Jeigu tik jų būtų, tai labai daug jų ir nupirktų, bet mes jų nebegalime parduoti, nes gamintojai tiek nepagamina – neturime tiek atsivežę. Kadangi aparatus turime užtikrinti tiems, kam deguonis yra reikalingiausias, kam jis yra kompensuojamas arba kas po koronaviruso iš viso negali būti be deguonies, mes būtinai turime turėti deguonies aparatų nuomai“, – kalbėjo R.Ragaišienė.
Pagausėjus koronaviruso atvejų Lietuvoje, deguonies aparatų žmonės suskubo įsigyti dėl įvairių priežasčių – juos pirko ar nuomavosi iš ligoninių išrašyti koronaviruso pacientai, kuriems reikalinga deguonies terapija namuose, juos pirko ir pačios ligoninės, ir įvairios organizacijos tam, kad paremtų ligonines.
Tačiau šiuos aparatus lietuviai pirko ir profilaktiškai. „Jeigu dar pavasarį, vasarą ar rudenį žmonių neskirstydavome: atrodo, ką daryti, prašo pirkti – parduosime. Neturime teisės neparduoti. Tai dabar parduoti jau nebegalime“, – sakė įmonės vadovė.
Kol kas „Deguonies sistemos“ ligonines, kurioms šių aparatų reikėjo, aprūpino. Naują aparatų partiją numatyta atsivežti sausį.
Naujos deguonies aparatų siuntos sausio viduryje tikisi ir reabilitacijos, slaugos, sporto ir sveikatingumo gaminiais prekiaujanti „Teida“. Įmonės vadovė Edita Želvienė patvirtino, kad norintys išsinuomoti aparatą turi laukti eilėje. „Nuoma yra mažėjanti – eilė ne taip smarkiai didėja, bet taip. Natūralu,“ – portalui lrytas.lt sakė E.Želvienė.
Įmonės vadovės teigimu, ligoninės turi deguonies vamzdynus, todėl ligoniams deguonies aparatai dažniausiai nėra reiklingi – nebent ligoninėms trūksta deguonies sistemų.
Vieno mėnesio deguonies aparato nuoma prasideda nuo 50 iki kelių šimtų eurų, tuo metu įsigyti šį aparatą kainuotų nuo tūkstančio eurų – kaina gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Trūkumą pajuto
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygandas Sudaris portalui lrytas.lt teigė, kad be rimtos priežasties deguonies aparatus išpirkę lietuviai padarė meškos paslaugą ligoninėse gydomiems pacientams.
„Iš tikrųjų lietuviai padarė meškos paslaugą – prisipirko patys, dabar (deguonies aparatų – aut.past.) nebeįmanoma nusipirkti. Kad ir su mūsų ligonine – jau niekur nebegalėjome nusipirkti deguonies koncentratorių, teko nuomotis – ir tai paėmėme paskutinius“, – kalbėjo V.Sudaris.
Be to, V.Sudario teigimu, teko pasirinkti paprastesnį, 5 litrų per minutę deguonies srovės aparatą, nors koronavirusine infekcija sergantiems pacientams reikėtų 10 litrų per minutę.
Tačiau tokių aparatų Lietuvoje nebeliko iš viso, o jų atvežimas užtruks apie du mėnesius. „O ir tų paprastų pirkti niekur nebebuvo. Tačiau jų nebebuvo jau prieš tris savaites“, – sakė medikas.
Anot V.Sudario, daug koronavirusine infekcija sergančių pacientų turinčios ligoninės gali investuoti į tikrą infrastruktūrą, apsirūpinti deguonies generatoriais.
Medikas pabrėžia, kad norint naudotis deguonies aparatu, pirmiausia reikia žinoti, kada, kaip ir kiek laiko juo naudotis – tai yra aukštos technologijos medicininis prietaisas, o jį turėti tik be aiškios priežasties – per drąsu. „Kaip įprasta Lietuvoje – visi žino, kaip žaisti krepšinį ir kaip gydyti žmones – tai įgimta tikriausiai yra“, – ironizavo medikas.
Įspėjo dėl žalos
Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas portalui lrytas.lt paaiškino, kad didžiosioms, respublikinėms, regioninėms ligoninėms deguonies aparatų trūkumas rinkoje esminių pokyčių nesukels, tačiau šių aparatų įsigijimas „atsargai“ arba naudojimas be paskyrimo asmeniui gali padaryti didelę žalą.
Anot profesoriaus, deguonį reikia traktuoti kaip vaistą, kuris turi didelę naudą, tačiau gali turėti ir šalutinių poveikių.
„Deguonis, kaip cheminis elementas, būtinas mūsų egzistavimui. Tačiau mūsų plaučiuose, alveolėse yra ne tik deguonis, bet ir visa kita oro sudėtis, pavyzdžiui – azotas, kurio yra didžioji dauguma. Būtent azotas palaiko alveolių išsiplėtimą. Jeigu kvėpuosime tik deguonimi – ligoniui nebūtinai bus geriau“, – pabrėžė medikas.
A.Maco teigimu, deguonies koncentratorių paskyrimas reikalingas ir naudingas tik tada, kai šį aparatą paskiria gydytojai pulmonologai – plaučių ligų gydytojai. Paprastai jie naudingi lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis sergantiems pacientams. Valstybė kompensuoja šių aparatų įsigijimą, tačiau tai daroma labai atsakingai ir esant lėtinėms, o ne ūminėms ligoms.
Deguonies tiekimui pacientams ligoninėse naudojamos deguonies sistemos, balionai arba generatoriai. Anot A.Maco, kai kurioms, dažniausiai nedidelėms, ligoninėms ir slaugos įstaigoms šie deguonies aparatai yra reikalingi ir juos medikai sėkmingai naudoja, tuo tarpu didesnėms – mažai naudingi ar net nereikalingi.
Vis dėlto, Anesteziologijos klinikos vadovas pabrėžia, jog deguonies aparatų laikymas garaže „atsargai“ sukeltų beprotiškai didelę, beprasmišką įtampą tiems ligoniams, kuriems jų tikrai reikia, o naudos iš neįveiklinto prietaiso nebus jokios.
„Tuo metu pulsoksimetro (arterinio kraujo įsotinimą deguonimi nustatantis prietaisas – aut.past.) turėjimas yra prasmingas, nes tai – neivazinė diagnostikos priemonė, ji nekenkia. Tačiau jei pulsoksimetras parodys, kad saturacija yra maža, ir asmuo nuspręs atsisukti deguonį – tai toli gražu nebūtinai bus saugu ir teisinga. Jei saturacija krenta, daug teisingiau ir prasmingiau vykti į ligoninės priėmimą.
Ten bus padaryti bendrieji kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma ir išsiaiškinta, gal asmeniui vis dar yra virusinė infekcija, o gal virusinė infekcija komplikavosi bakterinėmis komplikacijomis, kas labai dažnai nutinka – tokiu atveju reikia paskirti tinkamą gydymą nuo bakterinės infekcijos“, – pabrėžė A.Macas.
Primename, Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė pirmojoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių.
