„Esame tokioje pato stadijoje tuo požiūriu, kad nėra kažkokių ketinimų nei švelninti, nei griežtinti karantiną artimiausiomis dienomis (...). Svarstyti apie švelninimą, tarkime, sausio pradžioje, manau, daug pagrindo nebus, bet jeigu išsilaikytų palanki dinamika ir mes tikrai matytumėme tą keletą savaičių, tada jau galbūt kažkur sausio antrojoje pusėje galima būtų kalbėti apie kažkokią dalį, bet tikrai ne apie tai, kad visi suvaržymai būtų atšaukti“, – LRT radijui antradienį sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, objektyviai įvertinti, ar veikia įvesti suvaržymai, įskaitant gyventojų mobilumo draudimus, trukdo ir šventinės dienos, jų metu atliktas mažesnis testų skaičius. Tad įvertinti padėtį bus galima tik sausio pradžioje.
„Manau, be Trijų karalių mes tikrai negalėsime pasakyti kažko apie dinamiką, tendenciją. Nes dabar turime atskirų epizodų rinkinį, bet tie atskiri epizodai mums nepapasakoja istorijos, todėl kad yra daug vadinamojo triukšmo, pašalinių aplinkybių, kurios tiesiogiai veikia. Pirmiausia tai – keturios nedarbo dienos“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, „su atsargumu“ galima konstatuoti, kad sveikatos sistema atlaikė iššūkius šventinėmis dienomis.
„Tas keturias nedarbo dienas mūsų sveikatos sistema atlaikė, nes, išties, galėjo būti ir kitaip. Bet tai nėra pagrindas atsipalaiduoti, nes iki geros tendencijos, kad ją galėtumėme patvirtinti kaip gerą tendenciją, dar yra toloka“, – tikino premjerė.
Karantino režimas įvestas iki sausio 31 dienos, jo metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos, apribotas žmonių judėjimas. Iki sausio 3-iosios galioja griežtesni draudimai be būtinybės palikti savo gyvenamą savivaldybę, automobiliais leidžiama vykti ne daugiau nei dviem arba tik kartu gyvenantiems asmenims.
I. Šimonytė apie S. Skvernelio Vyriausybės darbą dėl COVID-19
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia mananti, kad būtent nuėjusios Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės sprendimai lėmė sudėtingą epidemiologinę situaciją šventiniu laikotarpiu Lietuvoje.
„Mes seniai ginčijomės su buvusia Vyriausybe, ar galėjo būti priimti sprendimai anksčiau, kurie būtų leidę šias šventes turėti mažiau įtemptas. Aš ir toliau manau, kad galėjo ir turėjo būti priimti. Bet jie nebuvo priimti“, – LRT radijui sakė premjerė, kartu pažymėdama, kad žvalgytis į jau darbą baigusios Vyriausybės sprendimus bent jau šiuo atžvilgiu nebereikėtų.
„Praeities dabar vis tiek nepakeisi. Tiesiog ateini ir sprendi čia ir dabar. Man atrodo, kad bandymas pakeisti praeitį yra visada mažai prasmingas užsiėmimas“, – pridūrė I. Šimonytė.
Tuo metu dar pastarąją savaitę ekspremjeras S. Skvernelis Delfi TV teigė nesutinkantis, kad šiuo metu nebevaldomą pandemijos siautėjimą Lietuvoje lėmė tai, kad jo vadovautas Ministrų Kabinetas įvesti antrąjį karantiną ryžosi tik lapkričio pradžioje.
Pasak S. Skvernelio, jo vadovaujama Vyriausybė epidemiologinę situaciją sekė atsakingai ir taikė kitus COVID-19 plitimą apriboti turėjusius instrumentus. Galiausiai, pažymėjo S. Skvernelis, sprendimas grįžti prie karantino režimo lapkričio pradžioje, o ne spalio mėnesį buvo priimtas konsultuojantis su ekspertais.
„Buvo didelės ir ilgos diskusijos pačioje Vyriausybėje. Tačiau ministrai priėmė tokį sprendimą įsiklausę medikų, mokslininkų, ekspertų nuomonės“, – interviu Delfi TV sakė S. Skvernelis.
Tačiau kieno konkrečiai rekomendacijomis remdamasi Vyriausybė nusprendė karantiną įvesti lapkričio mėnesį, o ne anksčiau, buvęs premjeras neatskleidė.
„Jūs nesate tardytoja, aš nesu apklausiamasis asmuo. Tie ekspertai, kurie dirbo su mumis, aš jiems visiems esu dėkingas ir dabar minėti pavardes aš neturiu jokio tikslo ir nematau prasmės“, – klausimą uždavusiai žurnalistei atsakė politikas.
