Kelias protesto akcijas surengę pakaunės gyventojai užtarimo prašė net šalies prezidento G.Nausėdos ir tuometinio Seimo pirmininko V.Pranckiečio, kuris pats yra Kauno rajono, Ringaudų, gyventojas.
Šalies vadovai ramino – jokie sprendimai nebus priimti prieš gyventojų valią. Net geras Kauno mero bičiulis, tuometis premjeras S.Skvernelis raukė nosį išgirdęs pasiūlymą atrėžti dalį Kauno rajono valdų.
Tuo tarpu V.Matijošaitis buvo vadinamas žemių užgrobėju, nepasotinamu plėšiku ir kitokiais negražiais žodžiais. Pats meras tikino tik nenorintis, kad pakaunės gyventojai naudotųsi brangiai kainavusia miesto infrastruktūra.
Sunku patikėti, tačiau praėjus kiek daugiau kaip metams po sensacingo V.Matijošaičio pasiūlymo patys Kauno rajono gyventojai pastarosiomis dienomis turbūt vis dažniau pagalvoja, kad tai buvo visai neblogas sumanymas.
Pagrindinė tokių pokyčių priežastis – prieš savaitę paskelbtas griežtas karantinas ir judėjimo ribojimas tarp savivaldybių.
Praėjęs penktadienis tapo tikru košmaru vairuotojams, kuriems po darbo dienos reikėjo grįžti į Kauną.
Itin jautrią istoriją papasakojo pakaunėje dirbanti kaunietė Eglė, kuri važiavo į mieste esantį vaikų darželį pasiimti 4 metų dukters.
Nors moteris žinojo apie sustiprintą patikrą ir dviem valandomis anksčiau baigė darbą, eilėje prie įvažiavimo į Kauną ties Savanorių prospektu stovėjo net 5 valandas. Panašių kančių patyrė žmonės, važiavę Veiverių plentu nuo Garliavos.
Moteris net skambino policijos pareigūnams ir teiravosi, ką jai daryti tokioje situacijoje ir kas galėtų pasirūpinti mažamete dukra, kol ji laiką leidžia milžiniškoje eilėje. Jokio protingo patarimo moteris tąkart neišgirdo.
„Ar normalu 5 valandas stovėti eilėje prie patikros posto, kai reikia pasiimti iš darželio vaiką? Ką daryti auklėtojai, jeigu darželyje liktų penki vaikai, – nakvoti darželyje ar vežti juos į savo namus?“ – klausė sukrėsta motina.
Po ilgai užtrukusių paieškų kaunietei pavyko surasti žmogų, kuris sutiko pagelbėti nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusiai motinai.
Nors iš anksto buvo skelbiama, kad judėjimas bus ribojamas tarp savivaldybių, Vytėnų gyventojai negalėjo patikėti savo akimis, kai išvydo patikros postą ant viaduko, jungiančio Vytėnus su Šilainiais.
Policijos pareigūnams jo prireikė siekiant kontroliuoti nuo Vilniaus ir Klaipėdos atvažiuojančius vairuotojus, tačiau į jų akiratį pakliuvo ir Vytėnų gyventojai.
Nors pareigūnai tikino nestabdę nuo miesto atvažiuojančių automobilių, priešinga kryptimi judėjusiems Vytėnų ir netoliese esančių Kauno rajono miestelių gyventojams taip pat teko pastovėti eilėse.
Visų šių nesusipratimų pavyktų išvengti, jeigu Kaunas ir Kauno rajonas būtų tapę viena savivaldybe. Juk niekam nekiltų nepatogumų, jei patikros postas veiktų kažkur už Karmėlavos ar Kazlų Rūdos prieigose.
Ar tokioje situacijoje pavojingas užkratas plistų sparčiau? Sunku pasakyti, tačiau stebint, koks judėjimas mieste vyko praėjusius penktadienį ir šeštadienį, laisvas judėjimas Kauno rajone turbūt niekaip nepaveiktų skaičių.
Dabar kalbėti apie administracinę reformą turbūt nėra pats tinkamiausias metas, nes tiek Vyriausybė, tiek savivaldybių vadovai turi rimtesnių rūpesčių.
Tačiau pavojams kiek atslūgus ir gyvenimui grįžus į įprastines vėžes vertėtų be emocijų įvertinti galimybes per kelerius metus atsisakyti vadinamųjų žiedinių savivaldybių, esančių aplink didžiuosius šalies miestus.
Tuomet paaiškėtų, kad privalumų galbūt yra daugiau negu trūkumų ir tokia reforma nėra tik V.Matijošaičio užgaida.
Labai tikėtina, kad tuo metu Kauno mero kabinete jau sėdės kitas žmogus, kuriam reikės ieškoti efektyvių priemonių atkurti nualintą savivaldybės biudžetą.
