Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis tvirtino, kad mirčių perviršis Lietuvoje – beprecedentis.
„400 mirčių daugiau kiekvieną savaitę – šią savaitę, prieš tai buvusią savaitę ir dar prieš tai buvusią savaitę. Tiek daugiau mirė žmonių, nei jų turėtų istoriškai mirti“, – posėdyje naujausius duomenis pristatydamas kalbėjo specialistas.
Nerimą keliančiomis žiniomis pasidalijo ir Nacionalinio vėžio instituto profesorė Sonata Jarmalaitė. Anot jos, dėl karantino metu pristabdytų sveikatos priežiūros paslaugų žmonės nesikreipia į medikus, dėl to vėluoja onkologinių ligų nustatymo diagnozė, o po pasekmes pamatysime tik po kurio laiko.
„To atspindį mes turėsime po metų, kitų. Be abejo, jau turime pacientus, kurie (į gydymo įstaigas, – aut.past.) jau atvyksta tik vėlyvoje stadijoje“, – apgailestavo profesorė.
Kokios ligos pasiglemžė daugiausia gyvybių?
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė skaičiavo, kad nuo 2017 metų Lietuvoje mažėjęs mirčių skaičius 2020 metais vėl šoktelėjo į viršų.
„Absoliutus mirčių skaičius nuo 2017 iki 2019 metų palaipsniui mažėjo, o 2020 metais matome, kad jis yra padidėjęs. Didžiąją dalį mirčių sudaro kraujotakos sistemos ligos. Kiekvienais metais šios ligos sudarė daugiau nei pusę visų mirties priežasčių.
Kalbant apie mirties vietą, iki 2019 metų palaipsniui mažėjo procentinė dalis mirusiųjų namuose, o mirusiųjų ligoninėje procentinė dalis po truputėlį didėjo. 2020 metais situacija pasidarė kiek kitokia – mirusiųjų skaičius namuose vėl padidėjo, lyginant su prieš tai buvusiais metais, o mirusiųjų ligoninėje sumažėjo“, – sakė ji.
R.Ustinavičienės teigimu, daugiausiai mirčių, kaip ir praėjusiais metais, lėmė kraujotakos sistemos ligos, taip pat – infekcinės ir parazitinės ligos, kvėpavimo sistemos ligos, virškinimo sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.
„Lyginant su pastarųjų trejų metu vidurkiu, 2020 metais kovo-rugsėjo mėnesiais prisidėjo 401 mirtis kraujotakos sistemos ligų klasėje. Išskyriau, kurios ligos labiausiai nulėmė tą padidėjimą, tai būtų hipertenzinė širdies liga, smegenų kraujagyslių ligos.
Infekcinėse ir parazitinėse ligose didžiausią padidėjimą nulėmė sepsis, piktybinių navikų – krūties bei gimdos kūno piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligų klasėje – kepenų firozė, cirozė ir alkoholinė kepenų liga“, – tvirtino specialistė.
Ji pažymėjo, kad pagal amžiaus grupes daugiausia mirčių prisidėjo 40-49 metų bei 60 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėse.
Kiekvieną savaitę – apie 400 daugiau mirusiųjų?
Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas J.Bačelis komitetui pristatė mirčių statistikos duomenis. Pasak jo, tokie mirčių atvejų skaičiai, kurie matomi per paskutines kelias savaites, nebuvo fiksuojami jau 20 metų.
„Labai akivaizdžiai matosi, kad mes esame teritorijoje, kuri dar nebuvo stebima per pastaruosius 20 metų. (...) Nepanašu, kad tas augimas mėgintų sustoti“, – konstatavo J.Bačelis.
Statistikos departamento atstovo teigimu, nors Statistikos duomenys dar labai „žali“, jie jau dabar rodo beprecedentį perviršį. „Net ir tokiuose „žaliuose“ duomenyse matosi, kad beprecedentis yra mirčių perviršis“, – kalbėjo ekspertas.
J.Bačelis informavo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojama apie 400 daugiau nei įprasta mirčių, o didžiausi jų šuoliai pastebimi Kaune ir Vilniuje.
„Jeigu Vilnius atveju absoliutūs skaičiai yra drastiški, tiesiog baisūs, tai nuvažiavus kur nors žemiau į, pavyzdžiui, Alytų, jeigu ten ir buvo mirčių perviršis, absoliučiais skaičiais tai yra gal apie 10 daugiau žmonių, nei tikėtasi“, – patikino jis.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų lapkritį Lietuvoje mirė 4331 žmogus. Per pastaruosius 20 metų, kaip skelbia kasmėnesinė statistika, tai – didžiausias mirčių skaičius šalyje, gerokai išsiskiriantis iš praėjusių metų. 2019 metų lapkritį Lietuvoje užgeso 3022 asmenų gyvybės, tiek pat mirčių skaičiuojama ir 2018 metų lapkričio mėnesį.
Šį mėnesį 2017 metais mirė 3266 šalies gyventojai, 2016 metais – 3396, 2015 metais – 3310, 2014 metais – 3261, 2013 metais – 3201, 2012 metais – 3357, 2011 metais – 3350. Atitinkamai 2010-ųjų lapkritį užgeso 3366 asmenų gyvybės, 2009 metų tą patį mėnesį mirė 3528 žmonės, 2008 metais – 3548.
2007 metų lapkritis pagal šią statistiką – pats mirtingiausias, jeigu neskaičiuotume šių metų. Tuomet lapkričio mėnesį mirė 3825 Lietuvos gyventojai. 2006 metų lapkritį fiksuojamos 3745 asmenų mirtys, 2005 metų – 3668 mirtys, 2004 metų – 3446, 2003 metų – 3383, 2002 metų – 3448, 2001 metų – 3415 mirčių.
Signalas dėl onkologinių pacientų
Nacionalinio vėžio instituto profesorė S.Jarmalaitė tvirtino negalinti taip tiksliai pasakyti, kaip kas savaitę auga mirusiųjų nuo onkologinių ligų pacientų skaičius. Kol kas tokie šuoliai esą nepastebimi, nes vėžys – lėtinė liga, kurios „pokyčių mes turbūt sulauksime vėliau“.
Tiesa, profesorė pabrėžė, kad kai kurie bauginančiai pokyčiai pastebimi jau dabar.
„Aš išskirčiau kelis bauginančius vėžio diagnostikos ir gydymo faktorius – vėluoja diagnozė, taip pat atidedamas gydymas, ypač pirmojo karantino metu, suprastėjo ligoninių pasiekiamumas. Aktyvaus gydymo fazėje esančių žmonių mažėjimas yra tų mirčių, kurios vyksta namuose, neturint tikslios diagnozės, viena iš priežasčių. Taip pat ir prevencinių programų atidėjimas“, – vardijo S.Jarmalaitė.
Labiausiai ją gąsdina tai, kad į gydymo įstaigas pacientai kreipiasi vėliau, nei įprasta, dėl to vėžys dažniau diagnozuojamas vėlyvojoje stadijoje, taip pat – mažėja ir naujai diagnozuojamų navikų.
„Ko gero, kyla klausimas, kad vyresni pacientai tiesiog diagnozei neatvyksta ir nėra registruojami kaip vėžiai, bet gali būti tų mirčių sąstate“, – įsitikinusi profesorė.
Jos turimais duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų ir apie 9 tūkst. mirčių nuo šios ligos.
Pateikti duomenys šokiravo
Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas, išgirdęs visus pranešimus, pareiškė, kad situacija Lietuvoje – tiesiog tragiška. Todėl jis rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai nedelsiant imtis reikalingų veiksmų.
„Išklausius tuos pranešimus matome, kad situacija yra tragiška, siaubinga. Jau dabar matome kryptis, kur reikia stiprinti veiklą, ypatingai sveikatos sistemos veiklą. Ši informacija turėtų būti prieinama ir žmonėms“, – įsitikinęs A.Matulas.
