Lietuvą pasiekus koronaviruso pandemijai ir daugybei žmonių, ypač grįžtančių iš užsienio šalių, prireikus izoliuotis, Kaune buvo skubiai sprendžiama, kur galėtų įsikurti lengvesne šios ligos forma susirgę kauniečiai.
Kovo 16-ąją, Lietuvoje paskelbus karantiną, Kauno savivaldybė pranešė, kad tam pritaikys trejus metus nenaudotą pastatą Kauno rajone, Kulautuvoje. Tai – buvusi Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė-sanatorija. Ligoninei įkurti buvo išleista 130 tūkstančių eurų.
Kad greta gyvens pavojingu virusu užsikrėtę žmonės, Kulautuvos gyventojai tuo metu sužinojo tik iš žiniasklaidos ir net aiškinosi, ar jiems tai nebus pavojinga.
Tačiau pastato iki šiol taip ir neprireikė, jis stovi tuščias, o ligoninei išlaikyti toliau leidžiami pinigai. Greičiausiai jame koronavirusu sergantys žmonės taip ir neįsikurs, nes vietų užtenka Abromiškių (Elektrėnų savivaldybė) reabilitacijos centre. O kas įsikurs Kulautuvoje, kai pandemija atslūgs?
Apie pavojų įspėja užrašai
Kulautuvos gyventojai, dėl to, kad jų pašonėje yra lengva koronaviruso forma sergantiems žmonėms skirta ligoninė, dabar jaučiasi gana ramūs. Jie mato, kad vieninteliai ten vaikštantys žmonės yra teritoriją prižiūrintys apsaugos darbuotojai. Ant pastatą supančios tvoros kabo spyna.
Apie galimą grėsmę primena tik ant ligoninės tvoros kabanti lentelė su užrašu, kuriuo įspėjama būti atsargiems, nes tyko viruso pavojus, todėl įeiti į šią zoną draudžiama.
Vis dėlto nerimo dėl savo saugumo kulautuviškiai patyrė. Žmonės pasakojo, kad apie ligoninės, skirtos COVID-19 virusu užsikrėtusiems žmonėms, steigimą sužinojo pradėjus sklisti gandams.
„Tuo metu buvo karantinas, todėl kokio nors susitikimo seniūnijoje ar kitoje valdžios įstaigoje nebuvo, šis faktas viešai bendruomenei nebuvo pristatytas. Kad kauniečiai čia kurs ligoninę, sužinojome vieni iš kitų, netrukus ir iš žiniasklaidos“, – pasakojo Kulautuvos gyventoja, Parko seniūnaitijos seniūnaitė Rimantė Volkavičiūtė.
Nerimavo dėl savo saugumo
Buvusi sanatorija, paversta ligonine, yra gyvenvietės pakraštyje, netoli stovi tik keli gyvenamieji namai, todėl, pasak R.Volkavičiūtės, būtent jų gyventojai buvo sunerimę labiausiai. Jie savo nuogąstavimais dalijosi bendruomenės socialinėje paskyroje, bet didesnio žmonių sujudimo ir pasipriešinimo ligoninės įkūrimui nebuvo.
„Manau, kad visus ištikusios nelaimės atveju žmonėms reikėtų kur nors gydytis. Jei prireiktų, tikiuosi, ten galėtų įsikurti ne tik kauniečiai, bet ir Kauno rajono gyventojai. Taip mano ir daugelis kitų Kulautuvos gyventojų“, – svarstė R.Volkavičiūtė.
Kitas Kulautuvos gyventojas, Senosios seniūnaitijos seniūnaitis Donatas Šiaudytis, taip pat tikino, kad iš pradžių šiek tiek nerimo dėl ligoninės buvimo.
„Kai kurie gyventojai bijojo, ar ligoniai elgtųsi tinkamai, ar nebandytų eiti į gyvenvietę. Bet pamatėme, kad ten atsirado apsaugos darbuotojai, todėl manau, jog ligoniai negalėtų iš gydymo įstaigos teritorijos išeiti, keliauti į parduotuvę ar dar kur nors. Kadangi ligoninės bent kol kas neprireikė, baimės sumažėjo“, – kalbėjo D.Šiaudytis.
Kas, jei įvyktų avarija?
Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė pasakojo, kad Kauno savivaldybė apie savo planus buvusioje sanatorijoje įsteigti ypatingosios paskirties ligoninę gyvenvietės bendruomenės neinformavo.
„Kai aplink pastatų kompleksą buvo pradėtos statyti tvoros, kai į pastatą sunkiasvoriai automobiliai pradėjo vežti lovas, gyventojai ėmė klausinėti, kas ten vyksta. Mes patys per naująsias tvoras stebėjome procesą, apsaugos darbuotojų klausėme, kas čia bus. Tik iš žiniasklaidos priemonių sužinojome apie kuriamą ligoninę“, – prisiminė seniūnė.
Tada jau ji pati kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę.
„Norėjome sužinoti, ar ligoninė ir jos pacientai nekels pavojaus vietiniams gyventojams. Ypač nerimą kėlė klausimas, kas būtų, jei pastate įvyktų vandentiekio avarija, nes kai veikė sanatorija, tokių dalykų būdavo“, – pasakojo D.Šiušienė.
Informacijos stinga ir dabar
Seniūnė sakė, kad Kauno savivaldybės atstovai paaiškino, jog teritoriją saugos apsaugos darbuotojai. Jiems yra pastatyti nedideli namukai. Apsaugininkai turėtų kontroliuoti, kad į teritoriją nepatektų tie, kam nereikia, ir iš jos neišeitų tie, kam tai daryti draudžiama. Taip pat bendrovės „Giraitės vandenys“ darbuotojai užtikrino, kad prižiūri šį objektą ir vandentiekis bei nuotekų sistema yra tvarkingi.
Bet nei pavasarį, nei vėliau seniūnės ar kitų vietinės bendruomenės narių niekas nepakvietė į pastato vidų, neparodė, kokia jo būklė, nesuteikė žinių, kokia medicinos įstaiga būtų atsakinga, jei ligoninė pradėtų veikti.
„Žinome, kad galime kreiptis į Kauno miesto Ekstremalių situacijų komisijos operacijų centro koordinatorių Paulių Kerą. Daugiau – jokios informacijos“, – stebėjosi D.Šiušienė.
Svajojo apie pramogas
Kulautuvos gyventojai pasakojo, kad didžiuliame pastatų komplekse daug metų buvo Vaikų tuberkuliozės ligoninė-sanatorija, jos teritorijoje veikė ir jiems skirta mokykla, kultūros centras, skaitykla, valgykla.
„Kai sanatorija buvo uždaryta, svarstėme, kas bus jos patalpose ir teritorijoje. Svajojome, kad atsirastų SPA centras su baseinais, įvairiomis pramogomis. Kas galėjo pamanyti, kad turėsime galimai pavojingą objektą“, – kalbėjo R.Volkavičiūtė.
Kai pastatą pasišovė perimti Kauno miesto savivaldybė ir apie koronavirusą kalbos dar nebuvo, sanatorijoje buvo planuojama įkurti senelių namus. R.Volkavičiūtė ir D.Šiaudytis mano, kad vietiniai gyventojai tam pritartų, nes gyventi gražios gamtos apsuptyje senjorams būtų malonu, o vietinei bendruomenei jie nekeltų problemų.
Kulautuvos seniūnė D.Šiušienė sakė, kad, jos nuomone, senelių namams šis pastatas yra per didelis, ir ji sunkiai įsivaizduoja, kaip Kauno savivaldybė tokią įstaigą išlaikys.
„Kad koronavirusu užsikrėtusių, bet nesunkiai sergančių žmonių čia gali būti paguldyta, taip pat mažai tikėtina. Manau, kad paprasčiausiai neužtektų medikų personalo rūpintis tokiais pacientais, nes jų pajėgų reikia sunkiai sergantiems žmonėms“, – svarstė D.Šiušienė.
Tilptų net 250 pacientų
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė sakė, kad buvusiame Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės-sanatorijos pastate buvo parengti 2 skyriai, kuriuose galima hospitalizuoti beveik 250 lengvesne COVID-19 ligos forma sergančių pacientų.
Laikinosios priežiūros centras yra visiškai parengtas veikti pagal savo paskirtį. Patalpos sutvarkytos, pritaikytos infekcinėms ligoms gydyti.
„Čia sumontuotos specialios pertvaros – vadinamieji šliuzai, įdiegta elektroninių kortelių sistema, įrengtos palatos, procedūriniai kabinetai ir kitos darbuotojų zonos, nupirktos modernios ligoninės lovos bei kiti baldai, dalį jų miestui kaip paramą dar per pirmąją COVID-19 bangą suteikė didžiausias baldų gamintojas šalyje – SBA koncernas“, – aiškino E.Andriuškienė.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, ligoninėje sukomplektuoti ir pirmosios pagalbos rinkiniai, paruošti būtiniausi medikamentai, termometrai, kraujospūdžio aparatai, pulsoksimetrai, fiksuojantys pulsą ir kraujo prisotinimą deguonimi.
„Jeigu pacientui pradėtų trūkti deguonies, būtų pasitelkti 2 deguonies koncentratoriai.
Pablogėjus ligonio sveikatai jis būtų pervežamas į aukštesnio lygio stacionarą“, – pranešė E.Andriuškienė.
Dabar kainuoja išlaikymas
E.Andriuškienė sakė, kad pastaruosius trejus metus nenaudota gydymo įstaigos teritorija buvo išvalyta, aptverta, paruošti patogūs įvažiavimai ir stovėjimo aikštelė, įrengti užkardai bei sargybos postai.
Greta pastatytos specialios konteinerinės talpyklos užkrėstoms medicininėms atliekoms saugiai sandėliuoti ir gabenti utilizuoti.
„Bendra patalpų renovacijos ir įrengimo darbų vertė siekia apie 130 tūkst. eurų. Dabar išlaikymo sąnaudos gali siekti kelis tūkstančius eurų per mėnesį“, – sumas atskleidė E.Andriuškienė.
Savivaldybės atstovė aiškino, kad vėliau, kai specialistai leido lengva ar besimptome ligos forma sergantiems pacientams saugiai gydytis namuose, realaus poreikio naudoti šias patalpas neliko ir taip yra iki šiol. Dėl to pasirūpinta pastato apsauga, jis šildomas minimaliu režimu.
„Jei tik prireiktų priimti ligonius, palatos gali būti pradėtos naudoti tiesiog tą pačią akimirką. Esant poreikiui vietų skaičių galima operatyviai padvigubinti. Greta yra galimybė paruošti vietas ir saviizoliacijai“, – sakė E.Andriuškienė.
Rengia naują projektą
Savivaldybės atstovai įsitikinę, kad artėjant vakcinavimo periodui epidemiologinė situacija šalyje stabilizuosis. Todėl jau dabar rengiamas projektas ligoninėje įkurti socialinės globos įstaigą senyvo amžiaus žmonėms.
„Pastatas bus pritaikytas garbaus amžiaus kauniečiams globoti ir patenkins didėjantį slaugos, palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį Kaune. Būsima įstaiga bus K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės žinioje“, – pranešė E.Andriuškienė.
Kauno miesto savivaldybė iš Turto banko perėmė visą Kulautuvos ligoninės-sanatorijos kompleksą – ligoninę, skalbyklą-katilinę, sandėlius, kitus inžinerinius bei kiemo statinius, šilumos tinklus, sporto aikštelę, kurių bendras plotas siekia 5559 kv. metrus.
Pagal lygiaverčius turto mainus miestas valstybei perleido nenaudojamą buvusį Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ pastatą Partizanų gatvėje.
Vilniečiai „Litexpo“ centro paslaugų atsisakė
Alvydas Laiškonis, gydytojas infektologas, profesorius:
„Kai pandemija prasidėjo, ne vienas miestas turėjo planų, kur ir kaip įkurti ligonines primenančias įstaigas, kuriose galėtų izoliuotis ir sveikti COVID-19 virusu užsikrėtę ir nesunkia forma sergantys žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje tam buvo svarstoma panaudoti „Litexpo“ rūmus. Tačiau vėliau tokių planų atsisakyta.
Kaunas pasielgė kitaip. Bet šiuo metu lengva forma sergantys žmonės dažniausiai sveiksta namuose. Masiškai izoliuotis atskirame pastate poreikio nebėra. Dabar labai stinga profesionalia įranga aprūpintų ligoninių lovų, kurios skirtos sunkiai sergantiems žmonėms. Tokia įranga kainuoja nepaprastai brangiai. Taip pat tragiškai stinga sunkiems ligoniams padėti galinčių medikų.
Nemanau, kad Kauno savivaldybė būtų pajėgi įsigyti specialią įrangą, kuria aprūpintų Kulautuvoje esančią ligoninę, ir rasti tokį skaičių medikų, kurie ten dirbtų. Taip pat tikiu, kad netrukus žmones pasieks skiepai ir pandemija bus suvaldyta. Tada kiltų problema, kur įsigytą brangią įrangą dėti, kaip ją panaudoti.
Mano nuomone, geriau investuoti į tas ligonines, kurios jau veikia, jos jau turi praktikos gydant žmones.“
Užimta tik ketvirtadalis lovų
Vitalijus Glamba, Viešosios įstaigos Abromiškių reabilitacijos centro direktorius:
„Mūsų įstaigos steigėja yra Elektrėnų savivaldybė. Pavasarį, balandžio 1 dieną, Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad žmonės, kurie serga lengva COVID-19 infekcijos forma, turi kreiptis į mūsų įstaigą ir čia gyventi ir gydytis.
Tokiems pacientams skirtos 84 lovos. Daugiausia pacientų vienu metu turėjome pavasarį. Tada gydėsi 50 ligonių. Dabar vidutiniškai turime po 20–25 pacientus.
Žmonės dažniausiai atvyksta dėl to, kad gyvena ankštuose būstuose arba namuose yra rizikos amžiaus artimųjų, todėl jų užkrėsti nenori ir renkasi gydymąsi mūsų centre. Taip pat būna, kad atvyksta vieniši vyresnio amžiaus žmonės, kuriems pasirūpinti savimi sudėtinga.
Pavasarį būdavo atvejų, kad pacientams artimieji surasdavo kur apsistoti, ir dalis sergančiųjų iš mūsų centro išvykdavo neišbuvę viso saviizoliacijos laiko. Dabar dažniausiai pacientai išbūna visą privalomą saviizoliacijos laikotarpį.“
