Tokią Švietimo įstatymo pataisą teikė socialdemokratas Liudas Jonaitis, už ją balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 40 ir susilaikė 33 parlamentarai.
Šiuo metu švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia steigėjas.
Socialdemokratas siūlė, kad įstaigų vadovų skyrimo tvarka liktų tokia pati, tik iš Švietimo įstatymo butų išbrauktas penkerių metų terminas. Su skiriamu švietimo įstaigos vadovu būtų sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Aiškinamajame rašte Seimo narys teigė, kad dėl dabartinio reguliavimo Lietuvoje trūksta daugiau kaip 240 švietimo įstaigų vadovų.
„Kandidatai nepretenduoja į konkursus dėl socialinių garantijų stokos: terminuota darbo sutartis neužtikrina stabilios ekonominės padėties, negalima gauti ilgalaikių būsto paskolų, kreditų ar pirkti lizingo būdu. Be to, penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, siekiant sėkmingai dirbti švietimo įstaigoje ir pasiekti svarių rezultatų“, – teigė parlamentaras.
Penkerių metų kadencijos švietimo įstaigų vadovams buvo įvestos 2017 metais. Seimas taip pat pernai priėmė pataisas, kurios gerai įvertintiems švietimo įstaigų vadovams leido be konkurso eiti šias pareigas antrą kadenciją. Pataisas inicijavę „valstiečiai“ jas argumentavo analogiškai – įvedus kadencijas mokyklų vadovams pradėjo trūkti tinkamų kandidatų užimti šias pareigas.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje nuolatinio vadovo neturėjo apie 240 švietimo įstaigų, tarp jų bendrojo ugdymo mokyklos, darželiai, neformaliojo švietimo ir švietimo pagalbos įstaigos.
