Dar antradienį parlamentarams pristatydama programą paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad jos Vyriausybė nedarys revoliucijų, o sieks diskusijomis ir žiniomis grįstų sprendimų. Penktadienį ji pakartojo šią savo frazę ir pridūrė, kad jos pačios tikslas – jog po ketverių metų žmonės nesakytų, kad tai buvo prarasti Lietuvos gyvenimo metai.
„Dar kartą noriu patikinti, kad geri darbai bus tęsiami. Bus tęsiami ir tie darbai, dėl kurių mes galbūt turėjome skirtingas nuomones juos priimant. Bet kaip aš esu jau ne kartą minėjusi, revoliucijų Lietuvai tikrai nereikia. Svarbiausia šiandien Lietuvai yra ne reformos, o kiek žmonių mes sugebėsime išsaugoti. Ne nauja Vyriausybė, o kuo daugiau išgelbėtų gyvybių būtų svarbiausia gera žinia Lietuvos žmonėms per Kalėdas“, – tvirtino I.Šimonytė.
Nuskambėjo ir komplimentas nueinančiai valdžiai
Išgirdusi visų pasisakyti norėjusių Seimo narių Vyriausybės programos vertinimus, paskirtoji premjerė pasisakė ir apie kai kurių valstiečių kaltinimus dėl neva nuplagijuotos buvusios Vyriausybės programos. Anot I.Šimonytės, tai, kad ji nusprendė tęsti kai kuriuos buvusios valdžios darbus, turėtų būti vertinama kaip komplimentas.
„Šiandien teko išgirsti įvairių priekaištų, aišku, tų priekaištų buvo ir daugiau. Aš nesiimu komentuoti priekaištų dėl plagijavimo. Tenka išgirsti tokių keistų pastebėjimų, kad viena ar kita programa, kuri yra patvirtinta, yra kažin kieno intelektualinė nuosavybė. Žinoma, kad taip nėra.
Jeigu yra patvirtintos programos, ir tos programos nuostatos yra tinkamos, visiškai natūralu, kad kažkas, kas ateina į vykdomąją valdžią vėliau, tas nuostatas apsiima įgyvendinti. Taip, tai yra komplimentas nueinančiai Vyriausybei, kad patvirtinta programa vienoje ar kitoje srityje yra puiki.
Galbūt nepakako laiko jos įgyvendinti. Tikiuosi, kad to laiko pakaks mums“, – išgirdusi visus priekaištus ir komplimentus jos Vyriausybės programai kalbėjo I.Šimonytė.
Paskirtoji ministrė pirmininkė sureagavo ir į pasisakymus, kad programoje trūksta konkrečių vertybių, kuriomis vadovausis išsikeltus tikslus įgyvendinti siekianti Vyriausybė.
„Galbūt jūs pasigedote savo vertybių, ir tai, turbūt, nėra labai nuostabu. Taip jau yra, kad skirtingi žmonės politikoje skirtingoms vertybėms teikia skirtingą svorį. Turbūt todėl politika ir gali egzistuoti, nes, priešingu atveju, nebūtų dėl ko būti politikais. Mes neturėtume, apie ką diskutuoti. Visi tiesiog manytume tą patį.
Turbūt tame ir yra politikos žavesys, mūsų darbo prasmė, kad mes stengiamės tas skirtingas vertybes ar skirtingus akcentus maksimaliai suderinti Lietuvos žmonių gerovei“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
Po kalbos – klausimų lavina
Valstietis Giedrius Surplys teigė, kad Vyriausybės programoje nenurodyta nieko apie Lietuvos santykius su Lenkija. Paskirtasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patikino, kad geri Lietuvos santykiai su Lenkija išliks.
Valstietis Tomas Tomilinas klausė dėl progresinių mokesčių – anot jo, darbo pajamoms yra numatyta ambicinga progresinė skalė, todėl politikas teiravosi dėl jos tęstinumo. I.Šimonytė atsakė, kad tai, kas padaryta Lietuvoje, nėra progresiniai mokesčiai.
„Vertinu, kad progresinis pajamų apmokestinimas nuosaikia progresija, yra tokia mokesčių sistema, kuri būdinga išsivysčiusioms valstybėms. Nepykite, bet tai, kas yra padaryta Lietuvoje, nėra progresiniai mokesčiai, tai ir toliau yra atskirų pajamų rūšių skirtingas apmokestinimas.
Labai didžiuotis tuo, kas įvyko anoje kadencijoje, nėra pagrindo: skirtumas tarp skirtingų pajamų rūšių apmokestinimo tik dar labiau padidėjo“, – atsakė I.Šimonytė.
Kaip kovos su pandemija?
„Darbietė“ Vaida Giraitytė I.Šimonytės pasiteiravo, kas bus naujasis ekstremalių situacijų operacijų vadovas – ji ar sveikatos apsaugis ministru tapsiantis Arūnas Dulkys.
„Priimsime tokį sprendimą, kuris bus efektyviausias, kadangi esame ne tik mes, bet dar ir Vyriausybės kanceliarija, kur yra žmonių, galinčių šią atsakomybę prisiimti. Tai mes tikrai rasime geriausią sprendimą“, – atsakė I.Šimonytė.
A.Dulkio buvo paprašyta patikslinti, kokių priemonių, valdant koronavirusą, jis ketina imtis pirmiausia.
„Šiandien, kai tik bus suteikti įgaliojimai Vyriausybei, prasideda mūsų plano veikimas. Pirmas dalykas, nuo kurio mes šiandien pradėjome, tai – ko laukia Lietuvos žmonės, kad būtų labai aiškiai suformuluota, koks yra mūsų artimiausias tikslas.
Nuo šiandien mes visus kviečiame darnioms pastangoms, kad galėtume grįžti prie mums įprasto gyvenimo modelio, ir tam mums reikės pasiekti tikslą, kuris yra sudarytas iš trijų esminių dalių“, – aiškino jis. Su A.Dulkio įvardytomis priemonėmis susipažinti galite čia.
G.Landsbergis sulaukė klausimo dėl buvusio ambasadoriaus išsilavinimo
Socialdemokratas Algirdas Sysas pažymėjo, kad valstiečių mokesčių reforma „milijardas milijonui“ turtingus padarė dar turtingesniais, ir tuo pačiu pasiteiravo, ar paskirtoji ministrė pirmininkė pritaria, kad ne su darbo santykiais susijusios pajamos būtų apmokestinamos taip, kaip ir su darbo santykiais.
„Tai ir su sveikatos draudimu, ir socialinio draudimo draudimu. Kad to gyvulių ūkio būtų mažiau“, – klausė A.Sysas.
I.Šimonytė teigė pritarianti, kad gyvulių ūkio turėtų būti mažiau, tačiau pabrėžė, jog yra skirtingų būdų tam pasiekti. Anot jos, greitų sprendimų mokesčių sistemoje nebus.
Darbietis Vytautas Gapšys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo penktadienį nusprendė Seimo komisija, uždavė klausimą dėl skaidrumo. Parlamentaras teiravosi G.Landsbergio dėl buvusio ambasadoriaus prie NATO Vytauto Leškevičiaus, kuris diplomatinėje tarnyboje dirbo neturėdamas aukštojo išsilavinimo.
„Vadinasi, neteisėtai gavo atlyginimą ir pakankamai ilgą laiką. Ar kreipsitės į teisėsaugos institucijas, kad tas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, jog iš jo būtų išieškota žala, padaryta valstybei?“, – klausė V.Gapšys.
G.Landsbergis teigė, kad žodžiai apie „žalą valstybei“ skamba stipriai, nes apie tokią žalą jokios informacijos nėra. Politikas teigė, kad pradėjęs dirbti norėtų sužinoti, pagal kokią informaciją tos institucijos teikė, kaip vertino – anot jo, iš informacijos viešojoje erdvėje daryti išvadų nereikėtų.
„Užsienio reikalų ministerija tai pavadino apmaudžia klaida. (...) Man yra įdomios klaidos tų institucijų, kurios buvo pažadėjusios kontroliuoti ir užtikrinti, kad žmonės besidarbinantys, prašantys leidimo dirbti su įslaptinta informacija, atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Opozicinės frakcijos pasakė, ar palaikys programą
Opozicijos atstovai naujos centro dešinės Vyriausybės programoje tvirtino pasigendantys nuo šeimos vertybių iki ambicijų. Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija paskelbė nepritarsianti Vyriausybės programai, nes nesutinka prisiimti atsakomybės už naujo Ministrų kabineto ketverių metų darbą.
„Frakcijos nuomone, teikiama programa yra deklaratyvi ir stokoja konkretumo, taip pat jai trūksta vertybinio pagrindo. Mus ypač neramina tai, kad programoje visiškai nėra tokios sąvokos kaip gerovės valstybė, išskyrus vieną sakinį. (...) Mums kyla klausimas, kiek atsakomybės už piliečių gerovę prisiims valstybė, kuris prioritetas – konservatyvusis ar liberalusis – galiausiai bus pasirinktas“, – sakė valstiečių seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Mus neramina, kad Vyriausybės programoje tolstama nuo tradicinių šeimos, bendruomenių vertybių, tautinės tapatybės puoselėjimo, ypač pasigendame dėmesio šeimai“, – sakė A.Norkienė.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas sakė, kad programai trūksta vientisumo ir matyti, kad atskiras jos dalis rengė konservatoriai, kitas – liberalai.
„Ši Vyriausybės programa pateikta ir išnagrinėtą skersai išilgai, yra pavadinta eklektiška, kakofoniška ir panašiai, ir iš tiesų jai trūksta nuoseklumo ir išsamumo. Ji kaip koks Frankenšteinas susiūtas iš atskirų partijų nuostatų, ir tai labai gerai matosi“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jis taip pat pristatė alternatyvios socialdemokratų parengtos programos nuostatas ir kvietė parlamentarus jungtis prie paramos šiai programai, joje akcentavo švietimo svarbą, lygias galimybes visiems vaikams, solidarius mokesčius, žaliąjį susitarimą „tarp miesto ir kaimo“.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna teigė, kad centro dešinės ir „darbiečių“ programose „galima įžvelgti panašumų“, tačiau Darbo partijos nuostatos, anot jo, ambicingesnės ir konkretesnės.
„Vyriausybės programoje taip pat galima įžvelgti kai kurių panašumų, bet mūsų programa agresyvesnė ir ji atneštų daugiau naudos šaliai. Ypatingai efektyvesnė mūsų programa investicinės aplinkos kūrime, regioninėje politikoje, socialinėje politikoje motyvuojančia dirbti, o ne užsiiminėti neuždirbtų gėrybių dalinime“, – sakė V.Jukna.
Bet jis pabrėžė, kad „darbiečiai“ pasiryžę padėti valdantiesiems padėti įgyvendinti jų programą, jei centro dešinė atsižvelgs į jų siūlymus, ir būdami „konstruktyvi opozicija netrukdys jos priėmimui“ susilaikydami balsavime.
Seimo narių Mišrios grupės seniūnė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė sakė, kad grupė vienija skirtingo politinio spektro Seimo narius, todėl jos nariai balsuos laisvai.
Naujoji Vyriausybė – subalansuota lyčių požiūriu
I.Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę suformavo centro dešinės politinės jėgos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Naujoji valdžia žada modernizuoti ekonomiką, socialinę atskirtį ketinama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą, didesnį dėmesį skirti vienišiems pensininkams ir vienišoms motinoms. I.Šimonytė taip pat žadėjo, kad kadencijos pradžioje inicijuos nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
