Praėjusią parą Lietuvoje užfiksuotas rekordinis susirgimų COVID-19 skaičius – 3128. Net 731 iš naujų atvejų registruoti Vilniaus, 713 – Kauno apskrityse.
Kauno apskrityje registruota 13 mirties atvejų. Asmenys priklausė 60–69, 70–79, 80–89 ir 90–99-erių metų amžiaus grupėms. Tuo tarpu Vilniaus apskrityje registruoti tik 4 mirties atvejai, kituose šalies regionuose – dar mažiau.
Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės koordinatorius, gydytojas Vaidotas Gurskis patvirtino, kad jau antrą savaitę iš eilės Kauno apskrityje smarkiai didėja susirgimų skaičius, o tai lėmė ir kitas pasekmes – tiek didesnį sunkiai sergančių, tiek mirusių pacientų skaičių.
Itin daug susirgusiųjų nustatoma Kaune, Kauno, Prienų ir Kaišiadorių rajonuose.
Pasak V.Gurskio, Kauno apskrityje gausu socialinės globos įstaigų, kuriose gyvena daug rizikos grupei priklausančių žmonių, o jie turi mažiau galimybių apsisaugoti nuo pavojingo užkrato ir įveikti ligą.
„Niekada taip nebūna, kad protrūkį lemtų tik viena priežastis“, – svarstė V.Gurskis. Dėl šios priežasties jis mano, kad susirgimų skaičiaus augimą lėmė ir socialinių kontaktų gausa, o dabar skelbiami duomenys yra ankstesnių dienų situacijos atspindys.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento vyriausioji specialistė Kristina Mikalauskienė pritarė, kad Kauno regiono rodikliams didelės įtakos turėjo situacija globos įstaigose – protrūkiai fiksuoti 24 iš 61 įstaigos.
„Šiose įstaigose darbas vyksta visu pajėgumu, kažkokių naujų stebuklingų priemonių turbūt jau nesugalvosime“, – svarstė K.Mikalauskienė.
Jos nuomone, didesnį užfiksuotų susirgimų skaičių pastarosiomis dienomis taip pat lėmė aplinkybė, kad daugiau tiriama tikslinių grupių žmonių.
