„Manau, kad mums yra svarbu mažiau žadėti, nes nėra stebukladarių Vyriausybės. Čia ne Hogvartsas: mes neturime lazdelių, nemokame burtų, mes nemokame sumažinti, pajudinti ar padidinti daiktų kažkokiais paprastais burtažodžiais. Bet tikiu, kad šios komandos nariai moka kalbėtis, klausyti ir girdėti“, – kalbėdama apie savo komandą vylėsi I.Šimonytė.
Paskirtoji premjerė teigė sieksianti, kad visuomenė pasitikėtų savo išsirinkta valdžia ir, suteikusi jai mandatą, nepradėtų nekęsti jau kitą dieną.
„Nežinau, ar po penkių metų jau tai galėsime matyti, ar tam prireiks daugiau laiko, bet aš asmeniškai norėčiau pamatyti tokį pokytį mūsų visuomenėje, kad žmonės nustotų išsirinkę naują valdžią ir suteikę jai mandatą, jos nekęsti jau kitą dieną. Ir man visiškai nesvarbu, ar tai ši valdžia, ar kita valdžia.
Noriu, kad taptume mes vis labiau visuomene, kuri duoda šansą tam, kuris bando“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Savo kalboje atsakė į S.Skvernelio pastabą
Iš nueinančios Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio sulaukusi pastabų, kad jos programa – neambicinga, stokojanti naujų idėjų ir daugiausia tiesiog tęsianti senosios darbus, pristatydama savo Vyriausybės tikslus paskirtojo premjerė kalbėjo, jog ne iki galo įvykdyti iššūkiai ir privalo būti tęsiami.
„Jau šiandien tokių pirminių reakcijų pavyko išgirsti. Kažkam pasirodė, kad tai – kažkieno kito programa, kažkam – kad ambicijos per mažai, kažkam dar kažkas pasirodė... Aš norėčiau siūlyti, kad mūsų Vyriausybė brėžtųsi ambiciją ir projektuotų skrydį į Mėnulį, bet, deja, anksčiau buvusios programos nebuvo taip gerai įvykdytos, jog naujai Vyriausybei nereikėtų vėl grįžti prie tų pačių klausimų“, – tvirtino I.Šimonytė.
Anot politikės, pateiktame Vyriausybės projekte yra sulietos visos trijų koaliciją sudarančių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – programinės nuostatos. Tačiau ji neslėpė, kad kai kurie programoje iškelti tikslai gali būti pradėti ankstesnių valdžių, tačiau nepabaigti.
„Tačiau turbūt dokumente yra daugiau negu tai, nes, kaip esu jau ne kartą minėjusi, 18-oji Vyriausybė, jeigu gautų įgaliojimus veikti, ateina ne kokių nors revoliucijų daryti. Todėl tie geri darbai, kurie buvo anksčiau projektuoti ir galbūt nepabaigti arba net nepradėti, jie tikrai gali atrasti savo vietą 18-osios Vyriausybės programoje“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Dėl šios priežasties ji tikino nematanti pagrindo ginčytis, kieno koks siūlymas yra pateiktas.
„Todėl aš nematau labai didelio pagrindo ginčytis, ar strateginių investicijų fondas yra valstiečių-žaliųjų programos elementas, ar vis dėlto valstiečių-žaliųjų programoje tai atsirado kaip kažkokia Tėvynės sąjungos idėja iš anų Seimo rinkimų ir 2015 metų rinkiminių idėjų“, – šį klausimą apibendrino I.Šimonytė.
Įvardijo kertinius programos principus
Anot paskirtosios premjerės, jeigu reikėtų apibrėžti programą keliais kertiniais principais, pirmasis jų būtų pasitikėjimo.
„Jis leistų pagaliau iš mūsų tokios prezumpcijos, kad žmonės nežino, ką daryti, jiems viską reikia smulkmeniškai reguliuoti, viską nurodyti, nepasitikėti, reglamentuoti, galėtų duoti daugiau teisės ir pasitikėjimo spręsti. Tiek valstybės tarnautojui, tiek mokytojui, medikui, verslininkui ir visiems mūsų valstybės nariams“, – įsitikinusi ji.
Antras kertinis principas, kuriame, anot I.Šimonytės, per pastaruosius 10 metų nelabai pajudėjome – atviri duomenys.
„Jeigu mes kalbame apie didesnį pasitikėjimą ir kažkokio konsensuso paiešką, tai aplink ką mes galime tą konsensusą kurti? Aš turbūt neįtikinsiu bent dalies politinio lauko savo idėjomis ir vertybėmis, ir turbūt to net nereikia siekti, nes (...) yra dalykai, dėl kurių turbūt mes nelabai ginčytis – tai yra faktai. Tam, kad faktai galėtų būti konsensuso pagrindas, mums reikia tuos faktus turėti“, – aiškino paskirtoji premjerė.
Kaip pavyzdį ji pateikė dabartinę koronaviruso plitimo situaciją, kai neturint duomenų negalima „protingai tartis dėl sprendimų, kurie duoda geriausią rezultatą“.
„Dažnai turime tiesiog badyti pirštu į debesis ir bandyti pataikyti ten, kur iš tikrųjų yra skaudulys, nes negalima atsakyti į klausimą o kaip, o kur, o iš kur ateina ateina didžioji dalis problemos.
Tam, kad mes tai galėtume daryti, tai tiek duomenų paskleidimas, jog visi galėtų juos matyti ir interpretuoti, tiek jų analizė, tiek jais paremta sprendimų priėmimo sistema, mano nuomone, yra kertinė ir tai yra vienas iš svarbiausių horizontalių principų, kurie yra Vyriausybės programoje“, – pabrėžė paskirtoji premjerė.
Kaip trečią kertinį principą I.Šimonytė įvardijo nuosaikią ambiciją.
„Neįgyvendintų programų, politinių dokumentų, strategijų ir panašių rašinių mes turime pilnas dokumentų kapines. Deja. Kartais atrodo, kad mes daugiau emocijos, intelekto ir laiko skiriame diskusijoms apie tai, kas gražiau parašys programinį dokumentą, negu tai, kaip įgyvendinti tuos tikslus“, – svarstė paskirtoji premjerė.
Koronaviruso pandemijos suvaldymui, pasak I.Šimonytės, yra paruoštas atskiras dokumentas, kuris bus paskelbtas artimiausiu metu.
„Atsakymas būtų labai paprastas. Koronavirusas yra paminėtas ne vieną kartą. Nes jei jeigu su koronavirusu bus susidorota per ateinančius metus, pasekmes bus labai ilgalaikės.
O trumpojo laikotarpio priemones, turint mintyje, kad Vyriausybė neplanuoja veikti ekstremalios situacijos sąlygomis, mes esame pasirengę pristatyti atskirame dokumente“, – sakė naujoji Vyriausybės vadovė.
Su visa I.Šimonytės Vyriausybės programa susipažinti galite čia.
Įvardijo A.Kubiliaus Vyriausybės klaidą
Po paskirtosios premjerės kalbos sekė klausimų ir atsakymų sesija I.Šimonytei bei jos deleguotiems ministrams. Liberalas Eugenijus Gentvilas pasiteiravo, ar I.Šimonytė nebijo tapti nepopuliaria politike vardan gerų darbų.
„Aišku, kad bijau – esu normalus žmogus ir bijau. Tačiau man atrodo, kad tokia politiko priedermė – jei bijai ir nieko nedarai, tada nieko ir nepadarysi. O kartais tiesiog bijai, bet darai, nes tiki, kad reikia daryti, ir jeigu pats prieš save jautiesi teisus, gali žiūrėti sau į akis, ir supranti, kad pats sau nemeluoji, tada ta baimė yra atsveriama kitų dalykų“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tuo pačiu I.Šimonytė pabrėžė komunikacijos svarbą, ją išskyrė kaip klaidą Andriaus Kubiliaus Vyriausybės metais.
„Viena didžiausių klaidų, kuri buvo padaryta – įsitikinimas, kad žmonės yra išmintingi ir viską supras. Žmonės išties yra išmintingi, tačiau daugelį dalykų suprasti, ypač iš primo žvilgsnio, kada staiga pasikeičia situacija, nėra taip lengva. Daug dėmesio skirtume, apie tai ir programoje kalbama – apie komunikavimo principus, apie atvirumą, apie tai, kaip norėtume pateikti informaciją.
Tikiuosi, mums pavyks tai padaryti. (...) kad ta informacija būtų kuo nuoseklesnė, kuo išsamesnė ir kuo labiau atsakanti į visuomenės klausimus“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Sulaukė klausimų apie pinigus
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas klausė, kaip naujoji Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti daug gerų socialinėje srityje iškeltų tikslų be pinigų, kadangi mokesčių dalyje nenurodyti tikslams pasiekti reikalingi lėšų šaltiniai.
„Niekas neįgyvendins gerų tikslų be pinigų, klausimas – kokiems tikslams ir kokioms priemonėms pinigai yra reikalingi. Vienokie pinigai yra reikalingi, jei mes tiesiog bandome kiekvienam žmogui sumokėti tiek, kad jis galėtų visa tai, ko jam reikia, nusipirkti laisvojoje rinkoje – ar tai būtų slaugos paslaugos, ar asistentas, ar kitos priemonės, kurios reikalingos konkrečiai atskirtyje dabar esančiai grupei.
Arba kitas būdas – kai valstybė, kartu su savivaldybėmis, nevyriausybiniu sektoriumi, prisiima atsakomybę kurti paslaugas ir infrastruktūrą, kuriomis žmonės galėtų pasinaudoti. Ir galbūt ten, kur yra objektyviai įmanoma, užsidirbti patys. Manau, kad nėra nuostabu, kad šioje programoje prioritetas antrajai daliai, nes pirmoji dalis yra ir komplikuotesnė, ir nėra tokia ilgalaikė, kaip žmogaus įgalinimas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad ateityje bus galvojama apie didesnį finansavimą socialinės apsaugos sričiai.
„Jei turėsime galimybę perskirstyti daugiau pinigų, tada socialinė apsauga bus prioritetinė sritis“, – žadėjo M.Navickienė, pridurdama, kad turimais resursais būtų galima užtikrinti didesnį socialinių paslaugų taiklumą ir efektyvumą.
A.Verygos klausimas supykdė
Tuo metu laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos klausimas sukėlė I.Šimonytės pasipiktinimą. „Noriu paklausti, kiek konkrečiai planuojate didinti medikų atlyginimus?“, – teiravosi A.Veryga.
„Net nežinau, kaip korektiškai atsakyti į šį klausimą. Viskas būtų neblogai, jei nebūtumėte laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras, visiškai neseniai pateikęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame medikų atlyginimų didinimui yra numatyta jūs pats žinote kas – tai yra nieko.
Man yra labai nemalonu, kad su tokia situacija naujajai Vyriausybei reikės dorotis, nes visi papildomi sprendimai reikš didesnį deficitą ir didesnę skolą.
Tačiau manau, kad šiomis aplinkybėmis, kada medikai, be kita ko, ir dėl pavėluotų sprendimų, kiekvieną dieną susiduria su vis didesniu darbo krūviu, ignoruoti tą situaciją, kurioje jie dirba, ir pateikti tokią informaciją žiniai po stulpeliu „Papildomi nepatenkinti poreikiai“, apie kuriuos, beje, aš jūsų klausiau per biudžeto pateikimą ir jūs man šito nepasakėte, mano supratimu, yra netinkama.
Todėl aš padarysiu viską, ką galėsiu padaryti esamomis aplinkybėmis“, – kalbėjo I.Šimonytė.
A.Bilotaitė kalbėjo apie regionų politiką
Darbo partijos narys Vigilijus Jukna prašė patikslinti, kaip bus mažinama regionų atskirtis. Paskirtoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad regionų politika bus ministerijos prioritetas.
„Pagrindiniai ramsčiai, ant kurių stovi regioninė politika – regionų valdymo struktūros stiprinimas, tai yra stiprios regionų plėtros tarybos. Antras dalykas – regionų specializacija ir individualūs ekonomikos augimo planai. Trečia – motyvacinės sistemos savivaldai sukūrimas, kad savivaldybės būtų suinteresuotos tuo, kad jose būtų kuriamos naujos darbo vietos, kad į jas ateitų nauji investuotojai.
Ketvirta – verslo skatinimas ir pritraukimas į regionus per palankesnę mokestinę sistemą. Tikrai svarstysime šitas galimybes. Taip pat – gyventojų mobilumo didinimas“, – vardijo A.Bilotaitė.
Kaip E.Dobrovolska kovos su korupcija teismuose?
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas būsimosios teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos klausė, ką ministerija darys su korupcija teismuose, kaip pagerins viešojo intereso gynimą ir teismų nepriklausomumą.
„Iki šiol matytose Vyriausybės programose buvo akcentuojamos labai formalios priemonės, kuriomis galima kovoti. Bet viena esminė prielaida, kuri atsako tiek į antikorupcijos poreikį, tiek į pasitikėjimą teismais ir kitomis institucijomis – atvirumas. Šiandien turime pripažinti, kad nesame tame etape, kur atvirumas net ir teismų sistemoje egzistuotų.
Vienas pavyzdžių – dauguma posėdžių yra atviri (...) tačiau nėra sudaryta galimybė juos stebėti nuotoliniu būdu. Tai iš esmės yra visuomenės dalyvavimas, daug interpretacijų pašalinimas, teismų praktikos prieinamumas visuomenei“, – kalbėjo E.Dobrovolska.
Nuskambėjo ir keistų klausimų
I.Šimonytei teko sulaukti ir keistesnių klausimų. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas prisiminė sovietmečiu skaitytas valdžios programas ir ieškojęs jose ko nors racionalaus. Jis klausė paskirtosios premjerės, ar ši ir jos Ministrų kabinetas yra pasiruošę dirbti.
„Aš nuo jaunystės domiuosi politika. Esu skaitęs ir Brežnevo, ir CK KPSS programų daug visų. Visada ieškojau racionalių grūdų, nes ten vis tiek kažkas racionalaus turi būti. Krizių valdymo sistema, tai liberalanarchizmo likvidavimas ar nors rimtas mažinimas, kaip čia yra? (...)
Tai, gerbiama premjere, neišgirdau iš valdančiosios daugumos, ar pasiruošę dirbti taip, kad galėtumėte pasakyti – ilsėkitės opozicija ir netrukdykite dirbti iki 2027 metų, nes kaip rodo, kai buvau meru, jos rimtam darbui reikia dviejų kadencijų, kad būtų rezultatai. O rinkėjams galėtumėte pasakyti, kad vot, mes gerai dirbame ir renkat mus dar vienai kadencijai. Ar pasiruošę?“ – tokį klausimą uždavė V.Valkiūnas.
Šio klausimo metu I.Šimonytė garsiai nusikvatojo ir atsakė: „Nežinau, ką apie tai sakė Brežnevas, bet ne mano madoje pasakyti kažkam „netrukdykite dirbti“. Aš sakau: „Padėkite dirbti ir nuo to visiems bus tik geriau“.
Kada sulauksime priemonių plano?
Būsimoji Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad Vyriausybė padės savivaldybėms susidėlioti augimo planus, tačiau iš savivaldybių prašytų, kad šios turėtų viziją, ko jos nori. Konservatorius Mykolas Majauskas pasiteiravo, kada bus galima tikėtis pamatyti Vyriausybės priemonių planą.
„Priemonių planui paruošti Vyriausybė techniškai turi tris mėnesius po Vyriausybės programos patvirtinimo. Jame galima daug detaliau diskutuoti dėl žingsnių išdėstymo laike. Manau, kad būtent tame etape kiekvienas ministras po programos patvirtinimo turės daug daugiau laiko susitikti su nevyriausybininkais, asocijuotomis struktūromis, interesų grupėmis.
(...) Ir aptarti siūlymus, kurie yra, ir tada pasiūlyti veiksmų programą ir veiksmų seką tokią, kuri geriausiai užtikrintų programoje numatytų tikslų pasiekimą“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, šis darbas prasidės netrukus po to, kai Vyriausybė gaus įgaliojimus. „Žinoma, prioritetas yra pateikti patikslintą kitų metų biudžetą ir koronaviruso situaciją“, – pridūrė ji.
Dar turės sulaukti Seimo pritarimo
Seime pateikus Vyriausybės programą, ją toliau svarstys parlamentinės frakcijos ir komitetai. Jie savo išvadas privalo pateikti ne vėliau kaip per dešimt dienų. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai ir prisiekia naujieji ministrai.
Jeigu Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
