Po susitikimo su D.Miniataite šalies vadovo patarėjas Antanas Bubnelis sakė, jog prezidentas vertina kandidatės sukauptą patirtį žemės ūkio sektoriuje, tačiau pasigedo ilgalaikės vizijos.
„Kandidatė turi ilgametę patirtį žemės ūkio sektoriuje, yra labai gerai susipažinusi su šio sektoriaus problematika, turi institucinę patirtį iš ŽŪM, gerai pažįsta toje srityje dirbančius žmones – tai yra jos neabejotini privalumai.
Tačiau tuo pačiu prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra iki galo aiškūs prioritetai, kaip spręsti žemės ūkio sektoriaus problemas.
Pirmiausia pasigedo ilgalaikės vizijos, kaip žemės ūkis galėtų būti transformuojamas į aplinkai palankų sektorių, didesnę pridėtinę vertę kuriantį sektorių. Taip pat – kaip žemės ūkis galėtų labiau prisidėti prie regioninės politikos stiprinimo“, – kalbėjo A.Bubnelis.
Įvardijo prioritetus
Pati D.Miniataitė teigė savo prioritetus turinti ir įsivaizduojanti, kaip atrodytų jos darbas, jeigu būtų paskirta ministre.
„Pirmiausia aptarėme, kokie būtų prioritetiniai darbai. Prezidentas teiravosi, kaip matau tuos ketverius metus, ir kaip po ketverių metų atrodytų žemės ūkio ir maisto sektorius. (...)
Turime susikoncentruoti į programų rengimą, kadangi nuo 2021 metų prasideda naujasis finansinis laikotarpis. Be abejo, visa parama – tiek tiesioginė, tiek investicinė parama pasieks Lietuvą tuomet, jei turėsime kokybiškus programinius dokumentus.
Vieni pagrindinių darbų: susisteminti poreikius, matyti prioritetus ir sudėlioti programinius dokumentus – strateginį planą ir pereinamojo laikotarpio programas“, – kalbėjo D.Miniataitė.
Kiti prioritetiniai darbai, anot D.Miniataitės, susiję su šilnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimu, klimato kaitos klausimais. Pasak jos, reikėtų atlikti nemažai technologinių sprendimų.
„Žemdirbiai tikrai turės per šiuos ketverius metus ne tik daug ko išmokti, gauti informacijos, bet ir technologiškai persiorientuoti bei daugeliu atveju pakeisti technologijas tam, kad šios dujos būtų suvaldytos.
Tas pats susiję su mineralinių trąšų pakeitimu organinėmis trąšomis, taip pat pesticidų ir kitų chemikalų ribojimu. Plėtosime organinę, ekologinę žemdirbystę“, – sakė ji.
Kandidatė neatmeta, kad jos komanda galėtų būti suformuota iš Žemės ūkio ministerijoje dirbančių kolegų.
„Tikrai galvojau apie komandą – kokia komanda turėtų atliepti būsimus iššūkius ir darbus. Būsiu atvira – nekalbėjau su tais žmonėmis, pirmiausiai laukiu paskyrimo, tik tada konkrečiai bus galima kalbėtis“, – teigė D.Miniataitė.
Kompensacijos dėl užsikrėtusių audinių
Kalbėdama apie koronaviruso audinių ūkiuose atvejus kandidatė teigė, jog norint atlyginti ūkiams nuostolius dėl koronaviruso sunaikintų audinių pirmiausia reikia nustatyti tikrąją žalą.
„Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą. Kadangi paskelbta ekstremali situacija, savivaldybė (Jonavos rajono – BNS) turi nustatyti komisiją žalai, suformuluoti padarytos žalos poreikį ir kreiptis į Finansų ministeriją“, – trečiadienį sakė D. Miniataitė.
Anot jos, negalima skaičiuoti žalą, padauginus 1,6 mln. žvėrelių iš galimos jų rinkos kainos, „kaip šiandien buvo pasakyta“.
„Manau, tai žymiai sudėtingesnis procesas ir negaliu atsakyti konkrečiai, kaip ta žala bus dengiama, nes tiesiog nežinau“, – pridūrė ji.
Kandidatė į žemės ūkio ministres taip pat taip pat pabrėžė, kad siekiant suvaldyti situaciją audinių ūkiuose, turi būti testuojami darbuotojai.
„Situacija yra nepavydėtina, reikia pripažinti, yra visos galimybės kad toliau šitas virusas gali plėstis ir į kitus ūkus, tuomet, aišku, biosaugos dalykai, vienas iš prioritetų – darbuotojų tikrinimas, testų darymas, nes sergantys darbuotojai užkrečia žvėrelius“, – teigė D. Miniataitė.
Viceministras Egidijus Viskontas trečiadienį teigė, jog kompensacijoms kailinių žvėrelių verslui reikėtų išmokėti apie 24-26 mln. eurų. Anot jo, galimų kompensacijų „nuodugnus skaičiavimas“ dar neatliktas, o tokia išmokų suma paskaičiuota, jei reikėtų sunaikinti bandų motinas ir tektų uždaryti fermas.
Partijai nepriklausė
59-erių D.Miniataitė ministerijos kanclere dirbo nuo 2009 metų, pernai ji savo noru atsistatydino ir tapo ministerijos vyriausiąja patarėja.
Nuo 2004-ųjų ji dirbo ministerijos sekretore, 2001–2004 metais buvo žemės ūkio viceministrė, o 1998–2001 metais – Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamento vadovė.
Paklausta, kokios jos politinės pažiūros, kandidatė į ŽŪM vadoves patikino, kad tai „labiau centro dešiniosios“ pažiūros, tačiau ji niekada nepriklausė jokiai politinei partijai.
