Savo ruožtu VRK atstovai teigia, jog tikrina tik privalomą pagal teisės aktus informaciją apie kandidatus, o jeigu jie informaciją pareiškiniuose dokumentuose nurodo neteisingai, tokiu atveju, esą, geriausias teismas ir teisėjai jų atžvilgiu – rinkėjai.
Pirmadienį į viešumą iškilus etikos komisijos sprendimui, kad kandidatas į Seimą Gediminas Jaunius melavo rinkėjams apie turimą išsilavinimą, naujienų portalui lrytas.lt jis pripažino, kad yra nusiteikęs iki galo aiškintis įsivėlusią klaidą.
Įvelta dviprasmybė?
Vilniaus savivaldybės tarybos Etikos komisija pirmadienį paskelbė, kad tarybos narys Gediminas Jaunius pažeidė valstybės politikų elgesio principus – leido žmonėms susidaryti klaidinančią nuomonę dėl savo išsilavinimo. G.Jaunius dalyvavo Seimo rinkimuose, jo kaip kandidato anketoje nurodoma, kad jis turi tris aukštuosius, nors taip nėra, rašė portalas 15min.lt.
Pats G.Jaunius naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog dėl įsivėlusios techninės klaidos aiškinsis iki galo. Anot jo, VRK iš karto galėjo pastebėti, kad pateikiant biografijos duomenis yra įsivėlusi klaida, kadangi nurodyta informacija yra techniškai neįmanoma.
„Bandymas prikišti, kad bandžiau apgauti, yra dvigubai skaudus, nes pirmiausia tai yra netiesa – tai buvo techninė klaida, be to, tai idėjiškai prieštarauja viskam, kaip aš iki šio gyvenimo taško ėjau ir kaip gyvenime rinkausi. Niekada nepriotizavau diplomų“, – portalui lrytas.lt pasakojo politikas.
G.Jaunius teigė šią situaciją bandysiantis išsiaiškinti iki galo, nors „bet kuriuo atveju esmės tai nepakeis – Komisijos sprendimas yra priimtas, žiniasklaidoje jau nuskambėjo nuteisiančios antraštės“.
„Klaida galėjo nutikti dviejose grandyse. Kad su VRK buvo šiemet problemų, tai faktas – iš pradžių mūsų duomenys (į VRK puslapį – aut. past.) buvo įkelti be biografijų.
Kai biografijos buvo neįkeltos, galvojau, kad jų ir nebus. Problemą sužinojau tik tada, kai gavau Etikos komisijos užklausą – tada pasižiūrėjau ir nustėrau, kad ten (VRK puslapyje – aut.past.) taip parašyta.
Tačiau nenorėčiau kaltinti VRK: pateikiant duomenis, pildant lentelę, surašiau nuo kada iki kada bei kur studijavau. Niekur nerašiau, kad turiu diplomą. Galbūt grafų antraštės formuluotėje buvo įvelta dviprasmybė ir dėl to kilo išvados, kad tuos diplomus turiu. Tačiau aš tikrai niekada nerašiau, kad tuos tris diplomus turiu“, – kalbėjo G.Jaunius.
Be to, Laisvės partijos kandidato teigimu, bet kas, pasižiūrėjęs į pateiktus duomenis, galėtų pamatyti, kad yra įsivėlusi klaida.
„Jeigu į tuos duomenis pasižiūrėtume ne automatiškai, matytume, kad mokyklą baigiau 1996 metais, o jau 1997 metais turiu bakalauro diplomą. Kaip tai įmanoma? Tai akivaizdi techninė klaida. 1996 metais baigęs mokyklą rašau, kad 1997 studijavau Kretingos Šv. Antano religijos studijų institute. Tai staiga virsta diplomu.
Net techniškai būtų neįmanoma tiek diplomų įgyti per porą metų. Tai visiškas nesusipratimas, labai apmaudus nesusipratimas“, – kalbėjo G.Jaunius.
Politikas pabrėžė, kad apskritai studijų įvardijimas yra svarbus, suteikia platesnį politiko išprusimo kontekstą, tačiau pats visada laikėsi principo, kad ne pažymėjimas nusako tikrąjį žmogaus išsilavinimą ir kompetencijas.
Vis dėlto, anot G.Jauniaus, sukaupta profesinė patirtis ir vykę studijų procesai, nors ir be įgyto diplomo koreliuoja ir yra reikšmingi paminėti.
„Jokiu būdu nesu anarchistas ir nesakau, kad diplomai yra nereikalingi, tačiau gyvenime man tekdavo rinktis tarp sėdėjimo studijų suole ir realių praktinių karjeros veiksmų, ir pastarųjų pasirinkimas mano atveju pasiteisindavo – dėl to nei gėdijuosiu, nei kadanors to varžiausi.
Priešingai, tiek viešai kalbėdamas, tiek paskaitose vis pabrėžiu, kad diplomo neturiu iki šiol, ir niekada jo netrūko. Mano istorija galėtų būti pavyzdžiu, kad skirtingų žmonių gyvenimo kelias gali būti įvairus“, – kalbėjo G.Jaunius.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė portalui lrytas.lt dėl šios situacijos nurodė neturinti, ką komentuoti.
Gavo skundą
Kaip skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos lapkričio 27 d. nutarime, buvo išnagrinėtas spalio 18 d. anoniminis skundas dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario G.Jauniaus politikų etikos normų pažeidimo.
Anoniminiame skunde buvo nurodyta, kad G.Jaunius viešai skelbia apie įgytus tris aukštuosius išsilavinimus, nors realiai jų neturi.
Etikos komisija nusprendė konstatuoti, kad G.Jaunius pažeidė Elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktus, t. y. pagarbos žmogui ir valstybei; sąžiningumo; skaidrumo ir viešumo; padorumo; pavyzdingumo ir atsakomybės principus. Su visu komisijos sprendimu galima susipažinti ČIA.
Sukėlė abejonių
Klausimų dėl VRK pateikiamų duomenų teisingumo neseniai išgirdo ir kita Laisvės partijos narė, parlamentarė Evelina Dobrovolska. Viešojoje erdvėje nuskambėjo abejonės, ar tikrai jauna politikė galėjo dirbti advokatės padėjėja, mat turi tik bakalauro studijų diplomą.
VRK svetainėje E.Dobrovolska nurodo, kad 2010 metais Mykolo Romerio universitete (MRU) yra baigusi teisės studijas ir nuo 2011 metų iki 2020 metų dirbo advokatės padėjėja, o jos darbovietė vadinosi „Advokatės kontora“. Tuomet buvo pastebėta, kad tokios kontoros nėra.
Be to, pagal Advokatūros įstatymą, tiek advokatams, tiek jų padėjėjams keliami reikalavimai būti baigus nepertraukiamas vienpakopes magistro laipsnio studijas arba bakalauro ir magistro studijas.
Pati E.Dobrovolska tąkart lrytas.lt teigė, kad klaidos nėra. „Kiekvienas advokato padėjėjas turi savo vadovą. Mano vadovė – Lilija Semaško. Ši informacija lengvai randama Lietuvos advokatūros tinklalapyje.“
Politikė patikslino, kad buvimas advokato padėjėja nereiškia darbo santykių, o jos profesinė veikla įforminama kaip individuali veikla.
Savanoriškas pasirinkimas
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė portalui lrytas.lt teigė, jog institucija tikrina tik privalomą pateikti informaciją.
„Vyriausioji rinkimų komisija tikrina privalomą pagal teisės aktus informaciją apie kandidatus: turimą pilietybę, teistumus ir t.t. Tokios informacijos kaip kandidato įgytas išsilavinimas, einamos pareigos, darbas ankstesnėse darbovietėse mes netikriname.
Kandidatai patys nurodydami šią informaciją kandidatų anketose deklaruoja duomenų ir informacijos apie save teisingumą. Jeigu kandidatai informaciją kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodo neteisingai ir klaidina rinkėjus, tokiu atveju geriausias teismas jų atžvilgiu – rinkėjai“, – teigiama VRK atsiųstame komentare.
